fb
www.contribee.com

NŠTA

Esame nacionalinė skėtinė nevyriausybinė organizacija. Pagrindinė mūsų veiklos kryptis – advokacija, siekiant prigimtinei šeimai palankesnės politikos tiek centriniu, tiek vietiniu lygmeniu

5

Contribees

80 €

Per month

20

Collected
5 €
10 €
20 €
Enter amount
Choose amount

About me

Siekiame kurti prigimtinei šeimai palankią aplinką visos valstybės lygmeniu. Nuolat aktyviai dalyvaujame teisėkūros procesuose: sekame LR teikiamus įstatymų projektus, vertiname, kiek jie yra palankūs ar nepalankūs šeimoms, dalyvaujame LR Seimo posėdžiuose, teikiame kvalifikuotų specialistų įžvalgas ir pasiūlymus jų tobulinimui.

Šiuo metu vienijame daugiau nei 30 juridinių asmenų. Taip pat telkiame savanorius, kuriems rūpi šeimos politikos klausimai, teikiame jiems informaciją apie šeimoms aktualius viešojo gyvenimo klausimus ir siekiame juos jiems tinkamu būdu įtraukti į šeimai palankios aplinkos visuomenėje kūrimą.

Plačiau su organizacijos įstatais galite susipažinti čia. 

ATVIRAI IR TVIRTAI PASISAKOME UŽ PRIGIMTINĖS VYRO IR MOTERS SUDARYTOS ŠEIMOS STIPRINIMĄ IR PLAIKYMĄ.

Šeima – tai meilės ir solidarumo bendruomenė, unikaliai suderinta mokyti ir perduoti kultūrinėms, etinėms, visuomeninėms, dvasinėms bei religinėms vertybėms, kurios yra esminės jos narių ir visuomenės vystymuisi ir gerovei. 

Siekiame, kad valdžia gerbtų ir puoselėtų kiekvienos šeimos orumą, teisėtą nepriklausomybę, privatumą (intymumą), neliečiamybę ir patvarumą. 

Tikime, jog žmogaus gyvybė turi būti absoliučiai gerbiama ir ginama nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties. 

Esame įsitikinę, kad tėvai turi teisę auklėti savo vaikus pagal savo moralinius ir religinius įsitikinimus, kreipdami dėmesį į kultūrines šeimos tradicijas, puoselėjančias vaiko gerovę ir orumą.

read more

Our goals

5/200 monthly subscribers

Kad galėtume ne tik išlaikyti organizacijos gyvavimą bet ir užtikrinti kryptingą ir produktyvią organizacijos veiklą, mums reikia bent 200 bičiulių, kurie įsipareigotų kas mėnesį paremti mus 10 eurų suma.

2285/20000 alltime pledges

Kad galėtume užtikrinti nuoseklų ir sklandų darbą, asociacijai gyvybiškai svarbu išlaikyti bent vieną etatinį darbuotoją. Šiuo metu renkame lėšas NŠTA regionų koordinatoriaus pareigybei 2022m. išlaikyti.

1 / 2

Newest - oldest

NŠTA NEPRITARIA SVARSTOMAM CIVILINĖS SĄJUNGOS ĮSTATYMO PROJEKTUI: PRAŠO ATSAKYTI Į VISUOMENĖJE KYLANČIUS KLAUSIMUS

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau – NŠTA)  reiškia nepritarimą šiuo metu svarstomam LR Civilinės sąjungos įstatymo projektu (toliau – Projektas ) Nr. XIVP-1694 ir rugsėjo 27d. raštu kreipėsi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą (toliau – TTK) su prašymu Projektą teikti ekspertiniam vertinimui ir atsakyti į visuomenėje kylančius klausimus, kurie taip ir liko neatsakyti po TTK klausymų.

Svarstymo metu buvo nuolat pabrėžiama, jog šiuo projektu nekuriami šeiminiai santykiai, tačiau bet kurie pasiūlymai, kuriais siekta tokį teiginį įtvirtinti įstatyme, klausymams vadovavusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko S, Šedbaro buvo atmetami. Atsižvelgiant į tai, kad šiam institutui pritaikomi visi santuokai taikytini principai, išskyrus lyčių papildomumo principą, taip pat į tai, kad šių santykių turinys nemaža dalimi atspindi santuokos bei šeimos instituto turinį, NŠTA teigia, jog šiuo įstatymu norima sukurti naujos rūšies šeiminius santykius. Akivaizdu, kad tai patvirtintų ir Lietuvos bei Europos teismų praktika.

Priėmus tokį Civilinės sąjungos įstatymo projektą, koks yra svarstomas dabar, įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodyta partnerių sąvoka ir jiems suteikiamos teisės, anksčiau numatytos taikyti vyro ir moters sąjungai, būtų automatiškai nepagrįstai išplečiamos ir tos pačios lyties asmenų poroms.

Suteikiant tos pačios lyties asmenų poroms šeimos statusą, Projektu prieštaraujama prigimtiniam įstatymui, kuris kalba apie tai, jog nauja gyvybė kyla tik iš vyro ir moters bei tai atspindinčiai pačiai LR Konstitucijai, šeiminius santykius apibrėžiančiai kaip kylančius iš vyro ir moters ar giminystės ir kraujo ryšių. LR Konstitucija atspindi visos visuomenės sutarimą dėl to, ką laikome šeima, joje skelbiama, jog „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, todėl įstatymų pakeitimai, turintys ypatingą reikšmę šeimos sampratai ir visos visuomenės sąrangai, turi atitikti visuomenės daugumos suvokimą apie šeimą, ir turėtų būti sprendžiami visos visuomenės referendumo būdu.

TTK klausymuose, sprendžiant iš pateiktų skirtingų pozicijų, buvo akivaizdu, kad Projektas netenkina nė vienos grupės interesų. Viena vertus, tos pačios lyties asmenų teisių stiprinimo siekiančioms grupėms jis netinkamas dėl to, kad nesuteikia pakankamai teisių ir šeimos statuso bei nesprendžia įvaikinimo ir vaikų globos klausimų, o prigimtinės šeimos samprata besivadovaujantiems asmenims jo turinys kelia nerimą dėl šio instituto panašumo į šeimos santykių teisinį reguliavimą.

Todėl NŠTA rašte prašoma atsakyti: Koks šio projekto realus poreikis ir kokiam ratui asmenų jis būtų aktualus? Kokios įstatymų ir kitų teisės aktų numatomos teisės, nustatytos partneriams, būtų suteiktos tos pačios lyties asmenų poroms? Kokiomis priemonėmis galima užtikrinti, kad Civilinė sąjunga nebus prilyginta šeiminiams santykiams?

Ar vienalyčių porų praktiniams gyvenimo klausimams spręsti neužtenka Civiliniame kodekse esančio reguliavimo, ir tų pataisų, kurios siūlomos reguliuojant Bendro gyvenimo susitarimą ir įtvirtinant artimą ryšį?

read more
Want to see comments? Login to platform.

NŠTA atstovai susitiko su Lygių galimybių kontroliere

Š. m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) atstovai dalyvavo šeimų organizacijų susitikime su Lygių galimybių kontroliere B. Sabatauskaite. 

B. Sabatauskaitė organizacijų atstovus supažindino su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) veikla, pristatė nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lygių galimybių įstatymo pakeitimus, kuriais  draudžiama diskriminuoti dėl šeiminės padėties, įteisintas lengvatų teikimas dėl šeiminės padėties bei draudimas diskriminuoti dėl tėvystės, vaiko priežiūros atostogų ir atostogų, skirtų slaugyti šeimos narį. Kontrolierė pateikė konsultacijų dėl galimos diskriminacijos dėl šeiminės padėties pavyzdžių ir paragino patyrus netinkamą elgesį ar teisių pažeidimus, nebijoti kreiptis pagalbos į LGTK teisininkus. Patikino, kad Tarnyba yra pasiruošusi konsultuoti ir kiekvienu individualiu atveju padėti rasti geriausią sprendimą siekiant užtikrinti visų piliečių lygias galimybes bei teises ir drąsino šeimas nebijoti kreiptis pagalbos į Tarnybos specialistus. 

NŠTA regionų koordinatorė Ž. Marčiulionienė atkreipė dėmesį, kad vis tik šeimos labai dažnai susiduria su lygių galimybių pažeidimais dėl šeiminės padėties, kuomet darbdaviai nenori priimti į darbą mamų, turinčių mažamečių vaikų ar ketinančių jų susilaukti, nenori suteikti tėvams pagal įstatymą priklausančių mamadienių/ tėvadienių, patiria emocinį ar psichologinį spaudimą iš darbdavių mažamečių vaikų ligos atvejais ir pan. 

Taip pat NŠTA atstovė kėlė klausimus, susijusius su asmens teise į sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę; vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, teisių užtikrinimą gauti lygiavertį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose. 

B. Sabatauskaitė, paklausta apie rugpjūčio 29d. Tarnybos FB paskyroje paskelbtą įrašą apie tai, kad mokyklų vidaus tvarka, pagal kurią mergaitės privalėtų dėvėti tik sijonus, o berniukai tik kelnes, būtų žalinga – stiprinanti lyčių stereotipus, kad moterys turi rengtis „moteriškai“, o kelnės skirtos tik vyrams, patikino, jog tuo norima pasakyti tai, kad mergaitės turi teisę dėvėti ir kelnes, nebūtinai sijoną. Todėl mokykla, Tarnybos manymu, galėtų rinktis neutralią privalomąją uniformos dalį, pavyzdžiui, tai galėtų būti megztinis ar džemperis. 

Ž. Marčiulionienė atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, pastebėjusi visuomenėje kilusius nepasitenkinimus dėl neteisingai, anot kontrolierės, suprastų pasisakymų, turėtų patikslinti savo pateiktą informaciją, kad visiems būtų aišku, ką norima pasakyti. 

Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovė kalbėjo apie tai, kad jaunuolis, laikantis save translyčiu, mokykloje yra nepriimamas ir klausė, kaip jį būtų galima apginti. Psichoterapeutas prof. G. Vaitoška pastebėjo, kad šie klausimai yra labai aštrūs užsienio šalyse, kuriose taip pat susiduriama su lyties tapatybės sutrikimo neturinčių moksleivių teisėmis - pavyzdžiui, su mergaičių teise persirenginėti ne biologinio vyro (“transmoters”) akivaizdoje. Į tai kontrolierė atsakė, kad tokiu atveju mokykloje turėtų būti sąlygos translyčiais save laikantiems moksleiviams persirenginėti atskiroje patalpoje. 

Kovos su lyčių stereotipais mintis, kuri buvo paminėta LGKT pranešime apie vykusį susitikimą, taip pat buvo iškelta ir G. Vaitoškos, teigusio, kad rigidiški lyčių stereotipai skatina lyties disforiją ir translytiškumą. Todėl moksleiviams reikia padėti suvokti, kad tiek moteriškumas, tiek vyriškumas gali būti įvairaus pobūdžio ir nei viena mergina nėra “nevykusi” moteris, ar kitaip atrodantis vaikinas- “nevykęs” vyras.

Kontrolierė pastebėjo, kad lytinė tapatybė nepatenka į LGKT kompetencijų sritį.  LGKT teisininkė R. Vanagėlienė taip pat patvirtino, kad kol nepriimti atitinkami teisės aktai, mokyklose negali būti reikalaujama gender propagavimo.

Ir LGKT atstovės, ir susitikime dalyvavusios šeimų organizacijos sutinka, kad lytinės tapatybės klausimas reikalauja daug platesnės diskusijos, todėl reikėtų paieškoti būdų, kaip būtų galima toliau vystyti dialogą. 

Susitikime taip pat dalyvavo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio, Paramos vaikams centro „Tėvų linija“ atstovės bei LGKT visuomenės informavimo specialistė A. Smilgytė. LGKT kvietimai buvo išsiųsti ir Šeimų asociacijai, Daugiavaikių šeimų asociacijai „Mes" bei  Šeimos institutui, tačiau šios organizacijos į susitikimą neatvyko.

read more
Want to see comments? Login to platform.

AUGINSIME NUO MEDIKAMENTŲ PRIKLAUSOMĄ KARTĄ AR UGDYSIME VISUMINĮ POŽIŪRĮ Į SVEIKATĄ?

2022 m. rugsėjo 19d. drauge su Lietuvos tėvų forumu kreipėmės į Nacionalinę švietimo agentūrą ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, ragindami patvirtinti naujai parengtą Sveikatos ugdymo programą 11-12 klasėms.

Džiaugiamės, kad ši Programa yra orientuota į sveikatai rizikingo elgesio prevenciją: ugdant sveikatos žinių raštingumą atkreipiamas mokinių dėmesys į priežastis, skatinamas kritinis mąstymas, mokoma vertinti aplinkos reiškinius ir siekiama įgalinti mokinius sąmoningai rinktis sveikatai palankią gyvenseną.

Tačiau nerimą kelia viešojoje erdvėje pasirodžiusios publikacijos. Jose Programa kritikuojama, kaip neturinti jaunimui aktualių psichikos sveikatos pagrindų, ligų profilaktikos ir prevencijos temų, sveikos gyvensenos ir mitybos principų, kurie Programos kritikų suprantami kaip kontraceptikų vartojimo skatinimas ir žinių apie lytiškai plintančias ligas suteikimas.

Atkreipiame dėmesį, kad sveikatos ugdymas- nėra lytinis švietimas.

Skaitykite plačiau straipsnyje: https://www.laikmetis.lt/tevai-pritaria-naujai.../...

read more
Want to see comments? Login to platform.
www.contribee.com

NŠTA: Civilinės sąjungos įstatymo projektas netenkina nė vienos grupės interesų

Want to see comments? Login to platform.

NŠTA: Civilinės sąjungos įstatymo projektas netenkina nė vienos grupės interesų

Š.m. rugsėjo 19 d., Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto.

NŠTA poziciją posėdyje atstovavo pirmininkė, teisininkė Violeta Vasiliauskienė.

Posėdžio metu buvo nuolat pabrėžiama, kad projektu nesiekiama, jog tos pačios lyties asmenims būtų suteikta teisė į šeimos statusą. Todėl NŠTA pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šis projektas netenkina nė vienos grupės interesų. Tos pačios lyties asmenų teisių siekiančioms grupėms jis netinkamas dėl to, kad nesuteikia pakankamai teisių ir šeimos statuso bei nesprendžia įvaikinimo ir vaikų globos klausimų, o prigimtinės šeimos samprata besivadovaujantiems asmenims jo turinys kelia daug klausimų dėl panašumo į šeimos santykių teisinį reguliavimą.

Taigi, lieka neaišku:

Koks šio projekto realus poveikis ir kiek asmenų juo galėtų pasinaudoti? Ar tai nebus tik nedidelė asmenų grupė, dėl kurios rašome visai atskirą įstatymą?

Ar tikrai neužtenka Civiliniame kodekse esančio reguliavimo, ir tų pataisų, kurios siūlomos reguliuojant Bendro gyvenimo susitarimą ir įtvirtinant artimą ryšį?

Plačiau apie Civilinės sąjungos įstatymo projekto teisinius aspektus skaitykite straipsnyje:

read more

Attached files

CIVILI~1.JPG
Want to see comments? Login to platform.

ES DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMAS ŠEIMŲ SĄSKAITA?

Š.m. pavasario Seimo sesijoje svarstymui teikiamas įstatymų projektų paketas, kuris skirtas 2019 m. birželio 20 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) Nr. 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (toliau – Direktyva) įgyvendinimui. 

2021 m. Ministerijos inicijuotose viešose diskusijose  tėvų ir šeimų organizacijos išsakė lūkesčius, kad sistemoje atsirastų kuo daugiau lankstumo, svarstyta galimybė papildomus neperleidžiamus tėvui (bet ne motinai) skirtus mėnesius suteikti po moters gaunamų vaiko priežiūros mėnesių pabaigos, „neatimant“ jų iš mamų, ir nebloginant motinų padėties, palyginti su iki šiol esančia. Sveikintina, kad dabar siūlomame projekte atsirado alternatyva, kai šeimos gali rinktis vaiko priežiūros atostogų trukmę iš dviejų variantų – 18 ir 24 mėnesių; įtraukiama platesnė galimybė vaiko priežiūros atostogas suteikti seneliams. Tačiau į kitus šeimų organizacijų pasiūlymus atsižvelgta nebuvo. Direktyvos 16 straipsnis leidžia valstybėms nustatyti palankesnes sąlygas, nei numatyta Direktyvos nuostatose, taip pat Direktyvos įžangos 46 punkte nurodoma, jog „Įgyvendinant šią direktyvą, neturėtų būti mažinamos esamos teisės pagal Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas neturėtų būti teisėtas pagrindas mažinti bendrą apsaugos, suteikiamos darbuotojams šios direktyvos taikymo srityje, lygį“.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau- NŠTA), vienijanti daugiau nei 30 su šeimomis dirbančių organizacijų, išanalizavusi teikiamus pasiūlymus, daro išvadą, kad  siūlomu Direktyvos įgyvendinimo modeliu bloginama šeimų, auginančių vaikus, situacija Lietuvoje. Direktyvos tikslas – padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir paskatinti imti atostogas dėl šeimyninių priežasčių bei naudotis lanksčiomis darbo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Todėl kur kas svarbiau ieškoti priemonių, kurios sudarytų galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus dirbant mažiau, daugiau dėmesio skiriant vaikų poreikiams ir kartu neprarandant šeimai taip svarbių pajamų, kai tik dviejų (persi)dirbančių asmenų dėka yra užtikrinama vaikų gerovė.

NŠTA reikalauja nebloginti šeimoms teikiamų garantijų ir siūlo pakeitimus. 

Ministerijos pasiūlyme nurodoma, kad dviem mamos ar tėčio neperleidžiamais apmokamais mėnesiais turi būti pasinaudota šeimos pasirinktos trukmės vaiko priežiūros atostogų išmokos mokėjimo metu (iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėn.). Siūloma šiuos du neperleidžiamus mėnesius tėvams ar mamoms apmokėti papildomai prie pagrindinės vaiko priežiūros atostogų išmokos (18 ar 24 mėn. trukmės), netrumpinant šios pagrindinės išmokos mokėjimo trukmės, o suteikiant galimybę šią išmoką gauti pasibaigus 18 ar 24 mėnesių išmokos mokėjimui. Pabrėžtina, kad Direktyvoje nurodyta, jog šie neperleidžiami mėnesiai gali būti panaudoti iki vaikui sukaks aštuoneri metai (5 str.), todėl toks teisės gauti išmoką ir atostogas sutrumpinimas iki 18 ar 24 mėnesių laikytinas neproporcingu. 

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos iki 3 metų, neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų metu, kuomet jas pasirenka tėtis, mamos statusas lieka neaiškus. Tuo atveju, jei vaiko priežiūros atostogos trunka iki 3 (trijų) metų ir neperleidžiamomis atostogomis naudojasi tėtis (įtėvis, globėjas), siūloma įtvirtinti, kad mama (įmotė, globėja) turi teisę išlaikyti savo darbo vietą ir įgyja teise naudotis neapmokamomis atostogomis. 

Dėl išmokos dydžio Direktyva nenustato konkrečių nuostatų, taigi Ministerijos siūlomame projekte siekis keisti dabartinę išmokos skaičiavimo sistemą vaiko priežiūros atostogų metu nėra tiesiogiai susijęs su Direktyvos įgyvendinimu. Tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais vaiko priežiūros atostogų metu išmoka 24 mėn. variante mažinama: pirmaisiais metais dabar mokama 54,31 proc. buvusio atlyginimo, pasiūlyme nurodoma mokėti 45 proc., antraisiais metais atitinkamai dabar numatyta 31,03 proc., siūloma 25 proc. Nepriklausimai nuo to, jog neperleidžiamų mėnesių metu mokama visas į rankas gautas atlyginimas, vis tiek didžiąja dalimi atvejų šeimos situacija toks siūlymas pablogins, ypač tuo atveju, jei vienas iš tėvų pasirinks nepasinaudoti savo neperleidžiamomis atostogomis. Tai itin svarbu. Ypač atsižvelgiant faktą, kad Lietuvoje neliko pajamų mokesčių lengvatų, kurios priklausytų nuo išlaikomų asmenų šeimoje skaičiaus. Jas panaikinus, tėvai visą likusį dalyvavimo darbo rinkoje laikotarpį mokės mokesčius, nepaisant augančių poreikių didesnėms pajamoms dėl vaikų poreikių. 

Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių našta auginant vaikus yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Esant tokiai mokesčių sistemai ir mažinant išmokas yra netesimi duoti rinkėjams įsipareigojimai mažinti mokestinę naštą dirbantiems (šeimoms) ir prioretizuoti šeimos gerovę didinančias sritis. Demografinė situacija Lietuvoje taip pat yra labai sudėtinga, o išmokų auginant vaikus mažinimas neskatina šeimų apsispręsti turėti daugiau vaikų. Siūloma nemažinti šeimų gaunamų išmokų, o svarstyti, kaip garantuoti šeimų poreikius atitinkančių pajamų stabilumą pagal išlaikomų asmenų skaičių šeimoje, kompleksiškai derinant pajamų, mokesčių joms ir išmokų santykį.

Įstatymo projekte keičiasi galimybė dirbti ir gauti darbo užmokestį vaiko priežiūros atostogų metu. Tokia galimybė atsiranda anksčiau - kai pasibaigia neperleidžiami mamos ar tėčio atostogų mėnesiai, tačiau pagal Ministerijos siūlymą, darbo užmokesčio ir gaunamos pašalpos suma negalės būti didesnė nei vaiką prižiūrinčio asmens buvęs darbo užmokestis. Tokia nuostata siaurina ir blogina galimybes moterims sugrįžti į darbo rinką, nes jos gali dirbti tik mažesne apimtimi, dalimi etato, negali ieškoti pelningesnio darbo ar veiklos. Siūloma palikti dabar galiojančią tvarką ir leisti kitais, ne neperleidžiamų atostogų mėnesiais motinai dirbti ir užsidirbti, neribojant šios galimybės ankstesnio darbo užmokesčio suma. 

Siūloma papildyti egzistuojančią vaiko priežiūros išmokos skaičiavimo tvarką ir leisti tėvams rinktis išmokos skaičiavimą pagal abiejų tėvų darbo užmokesčio vidurkį, kaip papildomą alternatyvą prie dabartinio skaičiavimo, kai skaičiuojama pagal vieno iš tėvų, kuris naudojasi vaiko priežiūros atostogomis. Toks valstybės požiūris į šeimą, kaip 2 tėvų visumą, leis lengviau susikeisti tėvams rolėmis, prižiūrint vaikus- stiprins šeimą ir padės lengviau pasiekti direktyvos tikslus: dalintis šeimos naštą bei derinti darbo-karjeros interesus abiems tėvams. 

Vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo ir tvarkos klausimai ypač svarbūs jaunoms šeimoms, siekiančioms karjeros ir kartu ketinančioms susilaukti vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o šalies demografinė padėtis kritinė, sąlygos prižiūrėti vaikus negali būti bloginamos, jeigu siekiame palankios šeimai aplinkos. Vaiko priežiūros atostogų išmokos nėra parama šeimoms. Tai netekto darbingumo pajamų kompensavimo išmoka, mokama viso darbinio stažo trukmės dviejų tėvų mokesčių dėka (draudimo įmokų pagrindu). Taip pat tai yra gimstamumo skatinimo ir skurdo mažinimo priemonė. Kadangi šios išmokos mechanizme tampriai sąveikauja valstybės ir piliečių interesai, atsakomybė už šios priemonės sėkmę bei finansavimą turi būti dalinama proporcingai abiems šalims t.y. antraisiais metais finansinės paramos šeimai mokėjimas galėtų būti vykdomas ir iš valstybės biudžeto. 

read more

Attached files

00172_20210904.jpg
Want to see comments? Login to platform.
Show more posts