Rašymo Klubo sėkmės istorijOS
Vienuoliktajame Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse 2023 dalyvavo trisdešimt keturi kūrėjai, iš viso buvo pateikta šešiasdešimt penki kūriniai, iš kurių devyni kartu su iliustracijomis.
Negali būti sutapimas, kad NET DVI MOTERYS iš Rašymo klubo nuskynė Nacionalinio konkurso premijas.
Kas tai, jei ne grupinė magija?
Jei nori išgirsti mano rašymo kelionės istoriją, sėsk į vagonėlį ir važiuojam!
Neaugau su Disnėjaus filmukų išmintimi, bet iš pasąmonės vamzdynų vis ataidėdavo vaikystės dainos "Tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti" mantra.
2019 metais išleidau elektroninę knygą "Šokanti giria", kuri buvo parsisiųsta daugiau nei 6000 kartų, bet viską išmanantis balselis aiškino, kad "rašytojai tik PO-PIE-RI-NIAI ir dar prašytina su kietu viršeliu". Balselio klausydama taip nusikuklinau, kad net užmiršdavau apie savo pirmosios knygos gyvenimą internete.
2021 metais parašiau knygą vaikams, kuria tikėjau stipriau nei bet kuriuo kitu savo kūriniu. Nuo 2017 metų galvoje besisukanti žiurkėnų istorija man padėjo ištverti gyvenimo mėtymus ir vėtymus. Kai užeidavo blogumas, įsivaizduodavau, kad esu ne žmogus, o Žiurkėnas.
2021 metais knyga susidomėjo mano mėgstama leidykla, kuri pusantrų metų žadėjo, kad kūrinį spausdins ir aš jais tikėjau, kol galiausiai 2kart negavo KT paramos, tada žadėjo, kad ir be paramos sukrapštys pinigų, aš vėl jais tikėjau, kol visas projektas nuplaukė... Siunčiau į Alma litteros ir nacionalinius konkursus, į VISAS, kokias tik pavyko išgūglinti leidyklas.
NIEKO. TYLA.
2022 metais registruojant su vyru santuoką Prancūzijos ambasadoje, reikėjo nurodyti profesiją. Tuo metu dirbau klientų aptarnavimo specialiste korpe, bet tai buvo tik mano priedanga, nes po ja slėpėsi retsykiais išdrįstanti išsivilkti rašytoja.
Ties profesija santuokos dokumentuose įrašiau: Spécialiste Service Clientèle.
Grįžusi namo apsiverkiau, nes nefeikinau iki meikinimo. Man pasivaideno, kad tą akimirką įvykdžiau savo svajonei mirties nuosprendį, nužemindama labiausiai prasmę teikiančią veiklą iki hobio.
'23 rugsėjį pasitikau su klibinkščiuojančiu ramentais pasitikėjimu savimi ir savo rašymo ateitimi, bet su draugės palaiminimu, priėmiau sprendimą paleisti visus kada savo parašytus neišspausdintus kūrinius, paleisti visus NE ir neatsisakyti savo svajonių, parašyti DAR vieną kūrinį. Taip gimė Rašymo klubas, pritraukęs fantastiškas moteris, kurio dėka sugrįžo tikėjimas kūrybos galia.
PAAF, po metų štilio rašytojos CV, šių metų sausį gavau KT stipkę romano suaugusiems rašymui, o šiandien sužinojau, kad mano knyga vaikams, po 3 metų nuo jos parašymo, išvys dienos šviesą.
Ir už tai dėkoju Eugenija Marks, jau DUKART Nacionalinio konkurso laureatei, su kuria susipažinau Rašymo Klube per Vaiva Rykštaitė Kaip parašyti ir išleisti knygą kurso grupę (kaip viskas susiję)!
DĖMĖSIO: jei ne Eugenijos paraginimas siųsti TĄ PATĮ kūrinį TREČIUS metus į TĄ PATĮ konkursą, nebūčiau pasiryžusi ir užėmusi 2 vietos..
Švenčiu ne tik pergalę Nacionaliniame konkurse, svajonės išsipildymą, bet ir bendrystę!
SVARBU PAMINĖTI, kad Eugenija taip pat nuskynė laurus konkurse!
Pritildžiau balselius ir pagarsinau tą, kuris plėšia REIKIA TIK LABAI NORĖTI, PASISTENGTI IR TIKĖTI!
2024-03-15 12:42