Šiemet minime 50-ies metų sukaktį nuo pirmojo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numerio pasirodymo. Slapta leidžiamo ir platinamo leidinio dėka į laisvąjį pasaulį sklido žinios apie tikinčiųjų persekiojimus: buvo viešinamos sovietų nužudytų dvasininkų pavardės, faktai apie dėl įsitikinimų iš darbų ar universitetų išmetamus žmones, žinios apie niokojamą krikščionišką paveldą.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius Kroniką redagavo vienuolika metų ir beveik tiek pat laiko už šią savo veiklą praleido lageriuose ir kalėjimuose. Šiandien jis ne tik dalijasi prisiminimais apie ano meto persekiojimus, bet ir įspėja apie dabartines grėsmes sąžinės, žodžio ir tikėjimo laisvei.

Europoje didėja nepakantumas krikščionims. Pirmiausia auga pasaulietiškumo grėsmė. Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis Europoje stebėsenos centras (toliau OIDAC) 71 – ojo puslapio apžvalgoje aptaria saviraiškos laisvę, tėvų teises ir sąžinės laisvę penkiose Europos šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

OIDAC direktorė Madeleine Enzlberger (Madelina Enzlberger) sakė, kad kai kuriose Europos šalyse nuolat stengiamasi panaikinti sąžinės prieštaravimo teisę, ypač dėl abortų.

Ataskaitoje teigiama, kad sąžinės prieštaravimo nuostatos pakeitimas Švedijoje jau paveikė krikščionis įvairių sričių profesionalus ir kad „panašūs pokyčiai Prancūzijoje ir Ispanijoje gali lemti visišką krikščionių pašalinimą iš tam tikrų profesijų“.

Švedijoje sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys krikščionys gali būti atleisti iš darbo už tai, kad naudojasi sąžinės laisve. 2020 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas atsisakė nagrinėti dviejų akušerių Elijoros Grimark ir Lindos Steen, kurioms buvo nesuteiktas darbas dėl jų atsisakymo atlikti abortus, bylą.

Europos Parlamentas, Europos Sąjungos teisės aktų leidybos institucija, birželio mėn. balsavo už pranešimą, kuriame abortai apibūdinami kaip „būtinoji sveikatos priežiūra“ ir siekiama iš naujo apibrėžti sąžinės atsisakymą kaip „atsisakymą suteikti medicininę pagalbą“.

Ispanijoje Lygybės ministerija rugsėjo mėn. pristatė planus sukurti gydytojų, slaugytojų ir personalo, prieštaraujančio abortams, registrą, kad būtų užtikrinta „teisė nutraukti nėštumą“ valstybinėse ligoninėse.

Ispanijos lygybės ministrė Irene Montero pareiškė, kad „gydytojų teisė prieštarauti dėl sąžinės negali būti aukščiau už moterų teisę apsispręsti“, o tai paskatino 52 vietos medicinos kolegijų grupę pavadinti jos siūlomus pakeitimus „nepriimtinais, neteisėtais ir neteisingais“.

„Kalbėdami apie sąžinės laisvę, nuolat susiduriame su ideologinių judėjimų siekiu panaikinti medicinos darbuotojų sąžinės prieštaravimo sąlygą, ypač kai kalbama apie aborto procedūras“, – sakė Enzlberger. „Šiuo metu to siekiama, ypač Ispanijoje, bet tokių pastangų buvo ir Prancūzijoje“.

Pasaulietinė netolerancija dažnai išryškėja žiniasklaidoje. Tradicinės praktikuojančių krikščionių moralės sampratos atmetamos ir dažnai stigmatizuojamos. Atrodo, kad žurnalistai, kaip ir valstybės tarnautojai, dažniausiai yra religiškai neišprusę.

Ataskaita siekiama prisidėti prie geresnio religinės ir pasaulietinės visuomenės dalių supratimo. Labai svarbu vengti įstatymų, kurie bent netiesiogiai diskriminuotų religines grupes.

Radikalus sekuliarizmas visose šalyse yra skirtingas. Vienoje šalyje jis pasireiškia vandalizmu ir šventų vietų plėšimu. Pavyzdžiui, tokioje šalyje kaip Švedija, valdžios institucijos vis dažniau sudaro kliūčių krikščioniškoms mokykloms, teigiama pranešime.

Ispanijoje bendras priešiškumas religijai lemia tiek antikrikščioniškus neapykantos nusikaltimus, tiek šventvagystes meno srityje. Prancūzijoje vyriausybės sekuliarizmas darė didžiulį spaudimą krikščionims, ypač kalbant apie moralės klausimus.

Vienoje įsikūrusi OIDAC per pastaruosius dešimt metų užfiksavo 4 000 netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis Europoje atvejų, iš kurių daugiau kaip 70 proc. buvo prieš krikščionis nukreipti neapykantos nusikaltimai.

Remiantis naujausiais ESBO duomenimis, užfiksuota 980 incidentų prieš krikščionis 2020 m., įskaitant katalikų bažnyčių padegimus, eucharistinių vietų išniekinimą ir plėšimą, išpuolius prieš kunigus ir antikatalikiškus grafičius ant Bažnyčios nuosavybės, kuriuos sukūrė abortų aktyvistai.

„Prancūzijos vyriausybės 2019 m. statistiniai duomenys teigia, kad vidutiniškai kasdien įvyko beveik trys vandalizmo atvejai prieš bažnyčią ar krikščionišką pastatą“, – sakė Enzlberger.

Taip pat keičiasi religijos suvokimas viešojoje erdvėje. Anksčiau Vokietijoje studentams buvo lengva susiburti į religinę grupę ir gauti galimybę naudotis patalpomis universitete. Tačiau dabar religija laikoma įtartina.

Pavyzdžiui, Mainco universitete buvo priimtas nutarimas, kad grupės, visų pirma, neturėtų siekti religinės pasaulėžiūros. „Tačiau religija nėra privati“, – teigia advokatas Felix Böllmann (Feliksas Bolmanas). Religingi žmonės turi turėti laisvę praktikuoti savo religiją viešai.

Šaltinis: Laikmetis.lt

Marijos Radijo aktualijų laidoje apie šių dienų krikščionims svarbias aktualijas Lietuvoje ir pasaulyje diskutuoja Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Globys ir dvasinis palydėtojas kun. Algirdas Toliatas.

Aktualijų įrašą galite rasti čia.

Krikščionys vis dažniau darbe ir visuomeninėje veikloje  patiria mobingą ar psichologinį spaudimą, įsigali savicenzūra (baimė kalbėti), verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą. Tokia visuomenėje įsigalinti situacija – krikščionofobija – paskatino krikščionis burtis į profesinę sąjungą. 

Šių metų liepos 2 dieną įvyko steigiamajasis Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos  susirinkimas, kuriame  buvo patvirtinta steigimo deklaracija, įstatai, išrinkta taryba ir pirmininkas. 

Tarybos nariais tapo  dr. Vilma Popoviėnė,  kuri taip pat buvo išrinkta ir tarybos pirmininke, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Birutė Obelenienė, prof. dr. Gailius Raškinis, doc. dr. Lina Šulcienė, doc. dr. Tomas Berkmanas, doc. dr. Vincentas Vobolevičius,  dr. Vygantas Malinauskas, Eimantas Gudas. 

Profesinės sąjungos pirmininku taryba išrinko Audrių Globį. 

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos dvasiniu vadovu tapo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. 

Kunigas Algirdas Toliatas tapo profesinės sąjungos dvasiniu palydėtoju.

Įvairių profesijų krikščionys vis dažniau savo darbe susiduria su įvairialypiu spaudimu (diskriminacija, mobingu, psichologiniu spaudimu, atleidimais iš darbo ir t.t.), verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą. 

Kaip rodo gausūs pavyzdžiai užsienio valstybėse, dėl sparčiai įsivyraujančių ideologijų auga krikščionofobija, o tai lemia grėsmę, kad krikščionys nebegali laisvai vadovautis savo tikėjimu arba dirbti profesijose (pvz., gydytojų, mokytojų, dėstytojų ir kt.), kuriose teisinėmis ir kitomis spaudimo priemonėmis reikalaujama pažeisti jų religines nuostatas.

Britų aktorė Seyi Omooba buvo atleista iš teatro po to, kai paskelbė Biblijos ištrauką savo facebook‘o paskyroje. Atlantoje gaisrininkų vadovas Kelvin Cochran buvo atleistas, nes savo knygoje rašė apie krikščionišką lytiškumo moralę, susijusią su homoseksualumu. Tarptautinė baldus pardavinėjanti įmonė atleido pardavėją Tomasz K., nes jis atsisakydamas dalyvauti LGBT renginyje pacitavo Šventojo Rašto ištraukas. Dėl viešo „homofobiškų“ įsitikinimų reiškimo buvo nutrauktas kontraktas su Australų regbio žaidėju krikščionimi Israel Folau.

Tai tik keli pavyzdžiai, tačiau persekiojimą už savo pažiūrų išsakymą ar jų laikymąsi darbe pasaulyje patiria milijonai krikščionių darbuotojų. Šios kriščionofobiškos tendencijos vis labiau įsigali ir Lietuvoje.

Todėl įsteigta profesinė sąjunga sieks:

–          Sutelkti krikščionis darbuotojus į vieną juos atstovaujančią organizaciją, kuri  gintų jų sąžinės, įsitikinimų ir saviraiškos laisvę ir saugotų nuo visų diskriminacijos formų darbe;

–          Ugdyti pagarbos ir pasitikėjimo santykį darbo vietoje, propaguoti pagarbą žmogaus orumui, puoselėti krikščioniškas dorybes;

–          Skleisti Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą.

Profesinės sąjungos pirmininkas A.Globys pasakojo, kad „Profsąjungų judėjimas pasaulyje gimė kaip atsakas į 1891 m popiežiaus Leono XIII parašytą encikliką Rerum Novarum, kuria katalikų Bažnyčia pateikė siūlymus to laikmečio iššūkiams dėl įsivyravusių ekonominio liberalizmo ir socializmo doktrinų. Profsąjungas popiežius pateikė kaip alternatyvą socialinio neteisingumo problemų sprendimui Karlo Marxo siūlomam darbininkų revoliucijos keliui.  

A. Globio nuomone, būtent profesinė sąjunga yra tinkamiausia organizuoto veikimo forma siekiant atsiliepti į šio laikmečio iššūkius, su kuriais susiduria įvairių profesijų krikščionys darbuotojai savo darbo vietoje ir visuomeninėje veikloje, vis dažniau patiriantys įvairių formų diskriminaciją dėl savo moralinių ir religinių įsitikinimų.

<…>

Profesinės sąjungos steigėjai kviečia visus krikščionis, kurie brangina savo tikėjimą ir nori gyventi pagal jo mokymą profesinėje veikloje bei skleisti jį viešojoje erdvėje, jungtis į Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą – telkiantį, stiprų ir turintį galią efektyviai veikti, atstovauti, ginti, įgalinti ir puoselėti krikščionišką tikėjimą susivienijimą.

Daugiau informacijos apie Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą ir galimybę tapti jos nariu rasite

 www.krikscioniuprofsajunga.lt