Membership tiers
neBrisius.lt - priglausk 5.00€ per month

Jūs prisidedate prie projekto „neBrisius.lt“, kurio tikslas – skatinti į savo namus priimti jau suaugusius ar specialių poreikių turinčius gyvūnus; taip pat nepalikti savo augintinių emigruojant į kitas šalis, o pasiimti drauge, su savimi. 

Daugiau informacijos: www.neBrisius.lt

 

Tapdamas prenumeratoriumi metų gale dovanų gausite „neBrisius.lt“ kalendorių. 
 

Subscribe
Kova prieš žiaurų elgesį su gyvūnais 10.00€ per month

Jūs remiate mūsų vykdomus teisinius veiksmus žiauraus elgesio su gyvūnais bylose, kuomet tikslas – užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą. 
 Daugiau informacijos: www.ggi.lt/pranesk

 

Tapdamas prenumeratoriumi metų gale dovanų gausite „neBrisius.lt“ kalendorių. 

Subscribe
Esminiai pokyčiai gyvūnų gerovės srityje 20.00€ per month

Jūs remiate mūsų organizaciją bei veiklas, tarp kurių – gyvūnų gerovės teisinio reglamentavimo pataisų inicijavimas, viešojo intereso gynimas, visuomenės švietimas ir teisinis konsultavimas bei pagalba kitoms gyvūnų gerovės organizacijoms.

Daugiau informacijos: www.ggi.lt

 

Tapdamas prenumeratoriumi metų gale dovanų gausite „neBrisius.lt“ kalendorių. 

Subscribe
About me

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ - VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) – nuo 2012 m. visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija. Jos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemas, jų priežastis bei didinti visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės klausimais. Kartu su savanorių komanda GGI užsiima visuomenės švietimu, nagrinėja žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejus, juos viešina, bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis inicijuodama gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. Pagrindinis mūsų puslapis: www.ggi.lt

 

 Organizacijos veikla:

 

„Gyvūnų nepriežiūros atvejai” - šiuo projektu siekiame, teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo. Mes bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijomis, įgyvendinančiomis gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus – vietos savivaldybėmis, policija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Savo veikla siekiame, jog  kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ar žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtų skaidriai ir tinkamai ištirtas, o priimtas sprendimas atitiktų gyvūnų gerovės ir apsaugos standartus. Daugiau informacijos: www.ggi.lt/pranesk/

 

Projektu „neBrisius.lt” skatiname dalintis laimingomis istorijomis su augintiniais, kurie priglausti iš prieglaudų, gatvės ar išgelbėti kitais būdais. Projekto idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, 2014 metų kovą pradėjome analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Daugiau apie šį projektą galite sužinoti www.neBrisius.lt

 

Projektas „Draugiški Gyvūnams” skirtas kiekvienam šiuolaikiškam ir atsakingam šunų augintojui, norinčiam kuo daugiau laiko praleisti su savo gyvūnu. Turime specialų internetinį puslapį, kuriame mes dalinamės pačiu didžiausiu draugiškų gyvūnams vietų žemėlapiu visoje Lietuvoje! Jame rasite ne tik keturkojams draugiškus restoranus, kavines, barus, parduotuves bei ofisus, tačiau ir daugybę kitų lankytinų vietų. Jau dabar jų sužymėjome daugiau nei 1000! Draugiškas gyvūnams vietoves galite rasti www.draugiskigyvunams.lt 

 

„Parodyk augintiniui eglutę” – tai jau tradicija tapęs renginys-akcija iš dviejų dalių, sulaukęs didelio visuomenės susidomėjimo ir viso paaukojęs beglobiams gyvūnams net 68000 maisto porcijų! Renginys vyksta dviem etapais. Pirmoji dalis – renginys Vilniaus Katedros aikštėje, kurio metu įsikuria gyvūnų prieglaudų palapinių miestelis bei šilta ir jauki zona su gardžiomis vaišėmis renginio svečiams. Antroji dalis – akcija, vykstanti internete. Po renginio sukuriamas vaizdo įrašas, kuris viešinamas socialiniame tinkle Facebook, ir jis savaitę laiko renka „patiktukus”, kurie virsta maisto porcijomis beglobiams gyvūnams (1 patiktukas = 1 porcija). Daugiau apie renginį: www.ggi.lt/parodyk-augintiniui-eglute/

 

„Laisvė gyvūnams” – ilgalaikis Laisvės TV ir mūsų (GGI) projektas, kuriuo siekiame sistemingai stabdyti nelegalų gyvūnų dauginimą ir išlaisvinti nepateisinamoje vergovėje esančius gyvūnus. 

Projektą paskatino fantastiški dalykai, vykstantys Lietuvoje – susivieniję neabejingi žmonės išjudino ištisus nelegalius gyvūnų daugintojų klanus ir neveiksnias tarnybas. Daugiau apie projektą www. ggi.lt/laisve-gyvunams/

 

Visuomenės švietimas – tai problemų prevencija bei prioritetinė GGI veikla. Nuolatos domimės gyvūnų gerovės temomis ir informaciją pateikiame įvairiais būdais: esame parengę ir nuolat pildome DUK (dažniausiai užduodami klausimai); kuriame edukacinius vaizdo įrašus, rašome straipsnius aktualiomis temomis;  atliekame tyrimus ir viešiname rezultatus;  verčiame užsienio naujienas, kuriose daug gerosios praktikos pavyzdžių;  dalyvaujame renginiuose ir taip skatiname visuomenę kuo daugiau domėtis gyvūnų gerove. 

Daugiau informacijos galite rasti pagrindiniame mūsų puslapyje www.ggi.lt

 

 

 

Posts
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos 2021-02-25 12:09:45


Felinoterapija – terapeutais gali tapti ir katės

Katė – tai gyvūnas, kuris dažnai siejamas su tam tikra mistika, paslaptimi. Pavyzdžiui, Senovės Egipte katės buvo garbinamos, siejamos su džiaugsmu ir gėriu. Kates šeimininkai dažnai net mumifikuodavo ir laidodavo bei ilgai jų gedėdavo. Dabar katės – keturkojai žmonių draugai, kurie praskaidrina dieną. Tačiau ligi šiol šis gyvūnas vertinamas kaip turintis išskirtinių savybių. Apie kačių terapiją pasakoja kineziterapeutė, gyvūnų elgsenos specialistė Ugnė Nedzinskaitė.

Katės, lygiai taip pat kaip šuo ar žirgas, gali būti naudingos žmogaus sveikatai. Felinoterapija – vienas iš gyvūnų asistuojamosios terapijos būdų, kuomet į terapinį procesą įtraukiamos katės. Tiesa, tai turi būti specialiai tam atrinkti ir paruošti gyvūnai. 

„Nors felinoterapija nėra tokia populiari kaip šunų ar žirgų asistuojamoji terapija, visgi ji gali būti labai naudinga. Pavyzdžiui, tiems, kurie dėl savo ligos negali bendrauti su tokiais dideliais gyvūnais kaip žirgai arba yra alergiški šunims, turi tam tikrų nuostatų ar baimių kitų gyvūnų atžvilgiu,“ – sakė U. Nedzinskaitė. 

Felinoterapijos ABC

Nors katės mistinėmis, ypatingų galių turinčiomis būtybėmis laikomos nuo senų senovės, visgi terapinės katės savybės buvo atrastos gerokai vėliau. „Manoma, kad tikslingos felinoterapijos, kaip ji suprantama dabar, užuomazgos galėjo atsirasti maždaug XVIII amžiuje. O XX amžiuje kačių terapija išpopuliarėjo visame pasaulyje“, – pasakojo gyvūnų elgsenos specialistė. 

Anot pašnekovės, Lietuvoje tikslinis kačių pasitelkimas terapijai dar nėra populiarus. Visgi pasaulyje ši tendencija plinta vis labiau, tad, tikėtina, felinoterapija netrukus ims sparčiau vystytis ir mūsų šalyje. 

Kineziterapeutė pastebi, jog norint užsiimti felinoterapija, ruošiant gyvūną labai svarbu tinkama jo socializacija ir individualios savybės. Taip pat pravartu išmokyti gyvūną atlikti įvairius jam nekenksmingus triukus ar komandas. 

„Nors visuomenėje paplitęs įsitikinimas, kad katės nėra dresuojamos, ši nuostata yra klaidinga. Kates, kaip ir visus kitus gyvūnus, galima sėkmingai mokyti tam pasitelkiant šiuolaikines metodikas, pavyzdžiui, taip vadinamąjį klikerį (spragtuką)“, – sakė U. Nedzinskaitė.

Pabrėžiama, kad terapijai tinka ramesnio, draugiško būdo katės, kurios yra linkusios daug laiko praleisti su žmonėmis, mėgsta glamones ir kontaktą. O veislė – nesvarbu.  

Lietuvoje gyvūnų asistuojamąja terapija gali užsiimti tik įstatymo numatytą išsilavinimą turintys specialistai. Tačiau galima su savo gyvūnu (žinoma, jei tik jis tam tinkamas) savanoriauti ar kitaip prisidėti prie terapinės veiklos. 

Felinoterapijos nauda – ir žmogui, ir gyvūnui 

Felinoterapija, kaip ir visos kitos gyvūnų asistuojamosios terapijos, teigiamai veikia žmogaus emocinę, psichologinę būklę, taip pat organizme vykstančius procesus – pastebimi kraujo spaudimo, širdies ritmo, hormoniniai pokyčiai.

„Žmogui gyvūno asistuojama terapija padeda pasijusti geriau dėl pasikeitusio jo psichoemocinio bei hormoninio fono. Beje, manoma, kad net katės murkimas teigiamai veikia žmogų. O glostant ar kitaip maloniai bendraujant su gyvūnu, išsiskiria nemažai teigiamai organizmą veikiančių taip  vadinamųjų laimės hormonų. Taip pat sumažėja streso hormonų, tokių, kaip kortizolis“, – sakė specialistė. 

Kiekvienas gyvūnas reikalauja nemažai dėmesio ir aktyvesnės veiklos. Katės – ne išimtis. Tad tinkamai parinkus ir paruošus gyvūną, terapiniai užsiėmimai gali tapti smagia veikla, praturtinančia jo kasdienybę.

Informacija paruošta Monikos Vazgytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

 

Daugiau informacijos:

El. p. [email protected]

Mob. +370 (686) 00 626

www.ggi.lt


0 likes
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos 2021-02-23 15:39:54


Žaislai katėms

Katės,  lyginant su šunimis, yra pakankamai ramūs gyvūnai. Jos nėra labai aktyvios, o per dieną gali išmiegoti iki 15 valandų. Visgi katėms taip pat reikia dėmesio ir įvairių papildomų veiklų, kurios padėtų pasirūpinti jų fizine ir emocine būkle. 

Katės iš prigimties yra medžiotojos, todėl net ir namuose gyvenančios bei į lauką neišleidžiamos katės turi medžiotojams būdingus instinktus. Būtent žaislai padeda sužadinti natūralius ir įgimtus medžiotojo įgūdžius – sekti, tykoti ir pulti savo auką, o šiuo atveju – žaislą. Tokie žaidimai padeda katėms kovoti su nuoboduliu, jos turi daugiau protinės ir fizinės veiklos. 

Tuo tarpu šeimininkui kačių žaislai bei žaidimai su jomis yra būdas dar labiau suartėti su savo augintiniu, geriau jį pažinti. „Kartu su gyvūnu praleidžiamas laikas yra pamatas tarpusavio ryšiui, draugystei megzti,“ – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė. 

Interaktyvūs žaislai katėms

Filmuose, nuotraukose, net vaikiškose knygelėse vaizduojama, kaip katė žaidžia su siūlų kamuoliuku. Visgi dabar jau yra ir įprastų žaislų, tokių kaip kamuoliukai ar pelytės, alternatyvų – taip vadinamųjų interaktyviųjų žaislų, skirtų būtent gyvūnams. „Šie žaislai skatina gyvūno protinę veiklą, sumanumą, gerina uoslės įgūdžius. Žaidimai interaktyviais žaislais neretai trunka ilgiau, todėl gyvūnas daugiau laiko užsiima naudinga ir lavinančia veikla, jis išsikrauna ne tik fiziškai, bet ir protiškai“, – pasakojo Viltė Kunevičiūtė, „PetCity“ rinkodaros vadovė.

Anot pašnekovės, daugelį kačių žaislų galima pritaikyti visoms kačių veislėms ar amžiui – svarbiausia yra atsižvelgti į augintinio asmeninius poreikius ir pomėgius. Galbūt vieni mėgsta tik vaikytis žaislą, tuo tarpu kitiems būtinai reikia auką imituojančių elementų, pavyzdžiui plunksnelių, o dar kitiems žaislas nebus įdomus tol, kol nekvepės katžole.

Interaktyvūs žaislai išsiskiria tuo, kad neretai turi skirtingus sudėtingumo lygius, pagal augintinio sugebėjimus. Pavyzdžiui, skanėstus slepiantys interaktyvūs žaislai turi kišenėles ar skyrelius, kurie gali būti uždaromi. 

Sudėtingėjant lygiui, tokių kišenėlių ir skyrelių gali būti vis daugiau, jie gali būti uždaromi ir atidaromi skirtingais būdais ar judesiais. Sulig kiekvienu nauju lygiu katei reikia vis labiau pasukti galvą, kaip iškrapštyti gardžiai kvepiantį skanėstą, t. y. kaip atidaryti reikiamą skyrelį.

Žaislai katėms – ką pasirinkti?

„Svarbiausia yra žaislų kokybė ir saugumas augintinio sveikatos atžvilgiu. Taip pat kiekvienas augintinis namuose turėtų turėti bent keletą skirtingo tipo žaislų – tai padeda išvengti monotonijos ir sukuria palankią aplinką gyvūno kasdieniniams poreikiams“, – teigia V. Kunevičiūtė. 

Siekiantiems užmegzti artimą ryšį su augintiniu, pašnekovė rekomenduoja įsigyti meškerės tipo žaislą arba žaislą su lazdele. Tokiems žaislams būtinas šeimininko įsitraukimas, todėl žaidimų metu jis visada bus kartu su augintiniu.

Jeigu augintinis dažnai būna vienas namuose, patariama įsigyti keletą skirtingo tipo interaktyviųjų / išmaniųjų žaislų. Pavyzdžiui, pastatomą lazerinį žaislą, kuris nukreipia lazerio šviesą nenuspėjama kryptimi. 

Šiam žaislui nereikalinga šeimininko priežiūra, todėl palikus augintinį su tokiu žaislu vieną, šeimininkas kurį laiką gali būti ramus, jog jo augintinis turės smagios ir fizinę veiklą skatinančios veiklos. Kitas galimas variantas – išmanusis žaislas su paslėptais skanėstais, kuris lavina augintinio protinę veiklą ir sumanumą.  

Pasak V. Kunevičiūtės, populiarūs yra tiek minkšti žaislai su džiovinta katžole, tiek skanėstus slepiantys interaktyvūs žaislai ar judrumą skatinantys elektroniniai žaislai, pavyzdžiui, lazeriai, judančios pelės.

Žaislą galima pasidaryti ir patiems 

Jeigu yra laiko kūrybai, žaislus galima pasidaryti ir patiems, namuose. „Pavyzdžiui, daugelis kačių dievina katžolės aromatą, todėl nusipirkus džiovintos katžolės galima pasigaminti minkštą žaislą, kurio vidus būtų užpildytas šia žole. Užtenka turėti tvirtos medžiagos atraižą ir vidinį kamšalą“, – pasakojo V. Kunevičiūtė.

Kates, kaip ir šunis, galima išmokyti tam tikrų komandų. Pavyzdžiui, atnešti žaisliuką, duoti „labas“, „gulti“ ir daugybę kitų. Tai ne tik skatina gyvūno protinę veiklą, užimtumą, bet ir kuria artimą ryšį su šeimininku.

„Taip pat pastebime, kad šeimininkai vis dažniau kates pasiima į žygius – kopia su jomis į kalnus, plaukia valtimis ar užsiima kitomis aktyviomis veiklomis. Tad jeigu šeimininkas jaučia, kad katei patinka nuotykiai gamtoje, galima pradėti mokyti gyvūną eiti su pavadėliu ar pratinti jį prie kitų aktyvaus laisvalaikio atributų, pavyzdžiui, kelioninės kuprinės ar krepšio, ar netgi gyvūnams skirto miegmaišio”, – vardijo V. Kunevičiūtė.  

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė taip pat atkreipė dėmesį į kintantį požiūrį į kates: „Jei anksčiau manyta, jog šuo yra tas gyvūnas augintinis, su kuriuo galima žaisti, kuris bus ištikimas palydovas kelionėse ar kitose veiklose, tai pastaruoju metu vis daugiau žmonių į savo veiklas aktyviai įtraukia ir kates. Žinoma, su konkrečiai rūšiai būdingomis išlygomis, vis dėlto su  kiekvienu augintiniu galima rasti bendrą kalbą ir užsiėmimą, nes kiekvienam reikia aktyvios veiklos ir pramogų. Tad tereikia būti atidiems, domėtis savo gyvūnu ir jo kūno kalba ir netruksite pamatyti, jog su katinu įmanoma labai įdomi bendrystė ir daugybė tiek gyvūnui, tiek šeimininkui smagių veiklų.“ 

Informacija paruošta Monikos Vazgytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.


0 likes
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos 2021-02-17 16:12:38


GGI pasiūlymai dėl Vyriausybės priemonių plano

GGI pasiūlymai dėl Vyriausybės priemonių plano: organizacija siekia naujų iniciatyvų kūrimo

 

Į naująjį Vyriausybės priemonių planą dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos pokyčių atsižvelgusi ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) pateikė pasiūlymus ir pastabas, leisiančius užtikrinti esamų bei būsimų iniciatyvų detalizavimą ir jų efektyvumą.

 

Anot GGI organizacijos atstovų, atsižvelgiant į Vyriausybės aptartą gyvūnų gerovę ir apsaugą, naujajame plane trūksta konkrečių iniciatyvų, nurodančių, kas bus daroma. Nors iniciatyvos apima platų veiklų spektrą, tuo pačiu nėra aišku, ką numatoma tobulinti, jog šie aukštesni standartai būtų užtikrinti.

Nėra jokių konkrečių iniciatyvų, kurios liestų efektyvią ir savalaikę nelegalios prekybos gyvūnais augintiniais kontrolę

Vienintelė konkreti iniciatyva, numatyta šiame plane, yra susijusi su gyvūnų augintinių ženklinimu, tačiau pabrėžtina, kad jau šiandien dienai parduodant, dovanojant ar perduodant gyvūną jis turi būti paženklintas. Visgi tai nestabdė nelegalių daugintojų ir prekiautojų, tad šalia privalomo ženklinimo įvedimo, norisi matyti ir kitų iniciatyvų, kurios padėtų mažinti bei užkirsti kelią šiai nelegaliai veiklai.

Pasigendama iniciatyvų dėl nekontroliuojamo gyvūnų dauginimo (-osi)

Šiuo atveju kalbama ne tik apie nekontroliuojamą gyvūnų dauginimą ar dauginimąsi, bet ir apie tai, kad nėra ribojamas leistinas nesterilizuotų/nekastruotų gyvūnų skaičius, kai gyvūnai nėra laikomi legalaus veisimo ar prekybos tikslais.

Nekontroliuojamai dauginami gyvūnai po to paverčiami bešeimininkiais arba dar blogiau, kai jie tiesiog nužudomi – tai vis dar labai opi problema. Šiandien dienai maksimalus leistinas nesterilizuotų ir nekastruotų gyvūnų augintinių skaičius numatytas tik Vilniaus savivaldybės patvirtintose gyvūnų augintinių laikymo taisyklėse. Tačiau tai taikoma tik laikant gyvūnus daugiabučiuose ir tik vienoje savivaldybėje, tad problema sprendžiama labai ribotai.

Būtina iniciatyva, susijusi su skelbimų portaluose duomenų pateikimo privalomumu

Vienintelis skelbiu.lt portalas šiandien noriai ir savanoriškai diegia reikalavimus pateikti papildomus duomenis apie gyvūną ir jį parduodantį ar dovanojantį asmenį. Tačiau skelbimai kituose portaluose, socialiniuose tinkluose visiškai nekontroliuojami, o tai yra puiki erdvė nelegaliai prekybai gyvūnais.

Norėtųsi, kad analogiška iniciatyva atsirastų ir kalbant apie VMVT ir ŽŪM administruojamas sistemas ar registrus, susijusius su gyvūnais augintiniai. Taip būtų siekiama paruošti sistemas „mainams“ su skelbimų portalais, kad būtų galimybė automatiškai patikrinti skelbimuose įvestų duomenų teisingumą (pvz. ar toks veisėjas egzistuoja, ar gyvūnas tikrai ženklintas tokia mikroschema).

Reikalinga iniciatyva, užtikrinsianti nuoseklesnį Vyriausybės bendradarbiavimą su NVO Gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje.

Šiuo metu NVO įtraukimas daugiau „fragmentinis“ arba inicijuotas pačių NVO, tačiau nėra jaučiama, kad organizacijos būtų vertinamos kaip lygiavertės suinteresuotos/kompetentingos šalys, kurios taip pat gali pateikti naudingas įžvalgas ar pasiūlymus prieš formuojant konkrečias išvadas ar nutarimus dėl Seimui pateiktų įstatymų pakeitimo projektų bei diegiant taisykles, siekiant įgyvendinti įstatymų nuostatas.

Siūlytoma iniciatyva, susijusi su procedūrų peržiūrėjimu, kas turėtų būti įtrauktas į gyvūnų gerovės ir apsaugos kontrolę konkrečioje savivaldybėje

Šiandien dienai atsakomybė tenka tiek VMVT, tiek savivaldybei. Tačiau GGI siūlo peržiūrėti ir įvertinti, ar tai efektyvu ir ar neturėtų būti atsakomybė palikta tik vienai iš jų, juolab, kad kompetencija šių įstaigų darbuotojų labai skirtinga.

Pavyzdžiui, savivaldybės atstovas neturi jokios kompetencijos įvertinti gyvūno sveikatos būklės, gaunamo fizinio krūvio, psichologinės būklės ir kitų gyvūnų gerovės aspektų. Tuo tarpu VMVT darbuotojai turi kompetenciją iškart įvertinti tiek šiuos kriterijus, tiek laikymo taisykles, kurias dabar turi prižiūrėti savivaldybių viešieji skyriai. 

Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.


0 likes
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos 2021-02-15 15:13:46


Šunų ausų ir uodegų trumpinimas – kokia bausmė gali laukti?

Ausų ir uodegų kirpimas tam tikros veislės šunims, kitaip dar vadinamas kupiravimu, Lietuvoje yra uždraustas remiantis gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymais. Vis dėlto, neretai šeimininkai ir veisėjai pasiryžta įstatymams nepaklusti, ieško veterinarų, kurie šią procedūrą atliktų nelegaliai arba su augintiniu vyksta į klinikas užsienyje. 

Gresia baudos ar licencijos netekimas

Remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsniu, nuo 2004 metų, bet kokios veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą ir jo fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus atvejus, kai procedūra atliekama veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir jo kankinimas.

Dažniausiai ausų ir uodegų kirpimo procedūra šunims atliekama šeimininkų sprendimu dėl estetinių priežasčių. Įrodyta, kad gyvūnams ji sukelia skausmą ir diskomfortą, todėl procedūra yra uždrausta visose Europos šalyse, Australijoje, Kanadoje. Tiek Lietuvoje, tiek ir ES šalyse draudžiama dalyvauti gyvūnams skirtuose renginiuose su augintiniais, kuriems buvo atliktos šuns išvaizdą ar fiziologiją keičiančios procedūros, o pasirodymas viešoje vietoje, ar tokių gyvūnų pardavimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę šeimininkams ar veisėjams.

Už šunų ausų ir uodegų trumpinimą šeimininkams gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Žiaurus elgesys su gyvūnu užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 Eur, o pakartotinai nusižengusiems bauda išauga nuo 1200 iki 1750 Eur. Taip pat iš šeimininkų gyvūnas gali būti konfiskuotas. Veterinarijos gydytojams, kurie nelegaliai atlieka ausų ir uodegų kirpimo procedūras, gresia licencijos netekimas ir administracinės nuobaudos.

Kodėl pavojingos ausų ir uodegų trumpinimo procedūros?

Viena pagrindinių ausų ir uodegų trumpinimo draudimo priežasčių yra gyvūnui sukeliamas skausmas. Be to, tokios operacijos gali turėti daugybę kitų pasekmių, sukelti įvairias infekcijas ir ligas. 

Uodega chirurginėmis žirklėmis arba užrišimo metodu trumpinama 2 – 5 dienų amžiaus šuniukams, dažniausiai be nuskausminimo. Sukeltas stresas, diskomfortas ir skausmas gali paveikti tolimesnį gyvūno vystymąsi. 

Uodegos trumpinimas gali sutrikdyti ne tik augintinio sveikatą, bet ir gebėjimą bendrauti su šeimininku ar kitais šunimis. Moksliškai įrodyta, kad uodega šunims reikalinga išreikšti savo emocijas – pyktį ir džiaugsmą, užmegzti kontaktą su kitais šunimis, todėl bet koks fiziologinis pokytis gali lemti paaugusio šuns agresiją ir negebėjimą socializuotis.

Ši procedūra gali daryti įtaką šuns judėjimui, nes viena uodegos funkcijų – padėti išlaikyti balansą bėgant ir judėti vandenyje. Pasak veterinarų, po patrumpintos uodegos procedūros atsiranda didesnė tikimybė išsivystyti neuromai ar nervų navikui. Negana to, uodega gali tapti itin jautria ir net švelnus prisilietimas prie uodegos augintiniui gali kelti skausmą, dažnai atsiranda šlapimo nelaikymas ar uždegimai.

Šunų ausys nelegaliai trumpinamos arba trumpinamos ir vėliau pakeliamos naudojant kietą įtvarą 2 – 3 mėn. amžiaus šuniukams. Ši operacija yra pakankamai sudėtinga, nes jos metu visiškai pakeičiama išorinės ausies forma. Operacijos ne visada būna sėkmingos, ypač jei šuo yra vyresnis nei 16 savaičių. Nepavykus ausų trumpinimo ar kėlimo procedūrai, ar esant netinkamai jų priežiūrai po operacijos, ausų forma gali pasidaryti netaisyklinga. Tokiais atvejais seka dar sudėtingesnis ir skausmingesnis perkirpimas. Taip pat ausų trumpinimas neretai tampa infekcijų priežastimi, nes pažeidžiamas apsauginis barjeras ir į ausis lengviau patenka nešvarumai. 

Jei žinote asmenis ar veterinarijos klinikas, kuriose nelegaliai atliekamos ausų ir uodegų trumpinimo procedūros ir turite tai patvirtinančių įrodymų, prašome pranešti el. paštu [email protected] Informacijos apie nelegaliai atliekamas procedūras gyvūnams nuslėpimas taip pat prisideda prie nusikaltimo. Kiekvienas atvejis yra ypatingai svarbus siekiant sustabdyti gyvūnų kančias.

Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.


0 likes
Tips
Collected
0€
5€
10€
20€

or

amount
Tip - 0€
Goals
0 / 50 monthly subscribers
Siekiame burti kuo platesnį bendraminčių būrį, kuriam svarbu visapusiška gyvūnų gerovė, tiek teisine, tiek švietėjiška prasme. Skatiname nebūti abejingiems ir pranešti apie žiauraus elgesio atvejus su gyvūnais.