Membership tiers
neBrisius.lt - priglausk 5.00€ per month

Jūs prisidedate prie projekto „neBrisius.lt“, kurio tikslas – skatinti į savo namus priimti jau suaugusius ar specialių poreikių turinčius gyvūnus; taip pat nepalikti savo augintinių emigruojant į kitas šalis, o pasiimti drauge, su savimi. 

Daugiau informacijos: www.neBrisius.lt

 

Tapdamas prenumeratoriumi metų gale dovanų gausite „neBrisius.lt“ kalendorių. 
 

Subscribe
Kova prieš žiaurų elgesį su gyvūnais 10.00€ per month

Jūs remiate mūsų vykdomus teisinius veiksmus žiauraus elgesio su gyvūnais bylose, kuomet tikslas – užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą. 
 Daugiau informacijos: www.ggi.lt/pranesk

 

Tapdamas prenumeratoriumi metų gale dovanų gausite „neBrisius.lt“ kalendorių. 

Subscribe
Esminiai pokyčiai gyvūnų gerovės srityje 20.00€ per month

Jūs remiate mūsų organizaciją bei veiklas, tarp kurių – gyvūnų gerovės teisinio reglamentavimo pataisų inicijavimas, viešojo intereso gynimas, visuomenės švietimas ir teisinis konsultavimas bei pagalba kitoms gyvūnų gerovės organizacijoms.

Daugiau informacijos: www.ggi.lt

 

Tapdamas prenumeratoriumi metų gale dovanų gausite „neBrisius.lt“ kalendorių. 

Subscribe
About me

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ - VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) – nuo 2012 m. visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija. Jos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemas, jų priežastis bei didinti visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės klausimais. Kartu su savanorių komanda GGI užsiima visuomenės švietimu, nagrinėja žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejus, juos viešina, bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis inicijuodama gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. Pagrindinis mūsų puslapis: www.ggi.lt

 

 Organizacijos veikla:

 

„Gyvūnų nepriežiūros atvejai” - šiuo projektu siekiame, teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo. Mes bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijomis, įgyvendinančiomis gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus – vietos savivaldybėmis, policija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Savo veikla siekiame, jog  kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ar žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtų skaidriai ir tinkamai ištirtas, o priimtas sprendimas atitiktų gyvūnų gerovės ir apsaugos standartus. Daugiau informacijos: www.ggi.lt/pranesk/

 

Projektu „neBrisius.lt” skatiname dalintis laimingomis istorijomis su augintiniais, kurie priglausti iš prieglaudų, gatvės ar išgelbėti kitais būdais. Projekto idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, 2014 metų kovą pradėjome analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Daugiau apie šį projektą galite sužinoti www.neBrisius.lt

 

Projektas „Draugiški Gyvūnams” skirtas kiekvienam šiuolaikiškam ir atsakingam šunų augintojui, norinčiam kuo daugiau laiko praleisti su savo gyvūnu. Turime specialų internetinį puslapį, kuriame mes dalinamės pačiu didžiausiu draugiškų gyvūnams vietų žemėlapiu visoje Lietuvoje! Jame rasite ne tik keturkojams draugiškus restoranus, kavines, barus, parduotuves bei ofisus, tačiau ir daugybę kitų lankytinų vietų. Jau dabar jų sužymėjome daugiau nei 1000! Draugiškas gyvūnams vietoves galite rasti www.draugiskigyvunams.lt 

 

„Parodyk augintiniui eglutę” – tai jau tradicija tapęs renginys-akcija iš dviejų dalių, sulaukęs didelio visuomenės susidomėjimo ir viso paaukojęs beglobiams gyvūnams net 68000 maisto porcijų! Renginys vyksta dviem etapais. Pirmoji dalis – renginys Vilniaus Katedros aikštėje, kurio metu įsikuria gyvūnų prieglaudų palapinių miestelis bei šilta ir jauki zona su gardžiomis vaišėmis renginio svečiams. Antroji dalis – akcija, vykstanti internete. Po renginio sukuriamas vaizdo įrašas, kuris viešinamas socialiniame tinkle Facebook, ir jis savaitę laiko renka „patiktukus”, kurie virsta maisto porcijomis beglobiams gyvūnams (1 patiktukas = 1 porcija). Daugiau apie renginį: www.ggi.lt/parodyk-augintiniui-eglute/

 

„Laisvė gyvūnams” – ilgalaikis Laisvės TV ir mūsų (GGI) projektas, kuriuo siekiame sistemingai stabdyti nelegalų gyvūnų dauginimą ir išlaisvinti nepateisinamoje vergovėje esančius gyvūnus. 

Projektą paskatino fantastiški dalykai, vykstantys Lietuvoje – susivieniję neabejingi žmonės išjudino ištisus nelegalius gyvūnų daugintojų klanus ir neveiksnias tarnybas. Daugiau apie projektą www. ggi.lt/laisve-gyvunams/

 

Visuomenės švietimas – tai problemų prevencija bei prioritetinė GGI veikla. Nuolatos domimės gyvūnų gerovės temomis ir informaciją pateikiame įvairiais būdais: esame parengę ir nuolat pildome DUK (dažniausiai užduodami klausimai); kuriame edukacinius vaizdo įrašus, rašome straipsnius aktualiomis temomis;  atliekame tyrimus ir viešiname rezultatus;  verčiame užsienio naujienas, kuriose daug gerosios praktikos pavyzdžių;  dalyvaujame renginiuose ir taip skatiname visuomenę kuo daugiau domėtis gyvūnų gerove. 

Daugiau informacijos galite rasti pagrindiniame mūsų puslapyje www.ggi.lt

 

 

 

Posts
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos 2021-05-07 11:48


Ieškome komandos pastiprinimo

Mes visada ieškome komandos pastiprinimo. Šiuo metu ypač reikalingi teisininkai bei komunikacijos specialistai. Kreiptis [email protected]


0 likes
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos 2021-04-28 09:42


Privalomasis šunų kačių ir šeškų ženklinimas

Privalomasis šunų, kačių ir šeškų ženklinimas – kokios naudos turės eilinis gyvūno savininkas ir kodėl kai kurie „čipuoja“ augintinius nieko nelaukdami? 

 

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalios Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (GGAĮ) pataisos, tarp kurių – ir visuotinis privalomasis gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – ženklinimas bei registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Pereinamasis periodas, per kurį turėtų būti suženklinti visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai – 1 metai.   

Kuo augintinių ženklinimas pravartus kiekvienam gyvūno savininkui pasakoja Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė ir Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.

 

Augintinių ženklinimas Lietuvoje – ne naujiena

 

Naująja įstatymo pataisa numatyta, kad iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti gyvūnai, tarp kurių pateks didžiuma jau suaugusių keturkojų, turi būti suženklinti iki 2022 m. gegužės 1 dienos. Po 2021 m. gegužės 1 d. atvesti gyvūnai turi būti suženklinami per 4 mėnesius nuo gimimo. 

Visgi veisėjams, prieglaudoms ir nemažai daliai gyventojų ženklinimas – jokia naujiena, mat jau nuo 2016 m. gyvūnų ženklinimas ir jų įtraukimas į Gyvūnų augintinių registrą privalomas tuomet, kai keičiasi jų savininkai, t. y. kuomet gyvūnas yra parduodamas, dovanojamas ar perduodamas kitiems savininkams, pvz., emigracijos, savininko ligos, mirties ir kitais atvejais. „Tad tiek gyvūnų veisėjai, prekiaujantys gyvūnų jaunikliais, tiek prieglaudos, perduodančios ar dovanojančios suaugusius gyvūnus ar jų jauniklius naujiems savininkams, ženklinimo mechanizmą jau yra įvaldę – kaip kad ir šią paslaugą teikiantys veterinarai“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. 

Ji atkreipė dėmesį, jog dalis gyventojų, kurie namie laiko šunį ar katę, gyvūnus ženklina ir be jokios prievolės, dėl ženklinimo teikiamų naudų, kurių – ne viena. 

 

Aktualu tiek miesto, tiek kaimiškų vietovių gyventojams 

 

Gyvūno paženklinimas sudaro galimybę jį patikimai identifikuoti, kas suteikia daugiau saugumo tiek gyvūnui, tiek ir jo savininkui. Iš ryžio dydžio mikroschemos, kuri ženklinant gyvūną yra įvedama į poodį ties ketera, tarp menčių, galima sužinoti, kam gyvūnas priklauso, o tai itin pravartu gyvūnui pabėgus, paklydus ir yra aktualu tiek mieste, tiek ir kaimiškose vietovėse gyvenantiems žmonėms. 

„Itin paplitusi klaidinga nuomonė, neva jei gyvūnas laikomas namie ir į lauką neišeina, tai ir mikroschema jam – nereikalinga. Visgi ir tokie namie ar uždarose teritorijose laikomi gyvūnai pabėga ir tų istorijų – tiek pat daug kiek ir skelbimų internete apie dingusius gyvūnus: katinai iškrinta per balkonus ar išsprūsta pro lauko duris, iššoka iš automobilio, šunys nubėga paskui rujojančias pateles, o sužiūrėti šešką – apskritai iššūkis. Net ir pačiam atsakingiausiam gyvūno savininkui gali nutikti visko, todėl mikroschema yra būdas apsidrausti nuo įvykių, kurių niekas neplanuoja, bet kurių, deja, pasitaiko dažniau nei įsivaizduojame – gyvūnai pabėga ir pasimeta, dėl ko galiausiai turime perpildytas prieglaudas“, – sakė B. Kymantaitė. 

Ji pastebėjo, jog pastaruoju metu žmonės tampa vis atidesni, jautresni gyvūnams, kas yra gerai, bet sykiu daugėja ir tokių situacijų, kai gatvėje rastas gyvūnas priglaudžiamas namuose kaip benamis arba nuvežamas automobiliu į kito miesto prieglaudą. Taip gyvūnas atsiduria toli nuo namų ir nuo savo savininkų, gal net kitame rajone ir vienintelė patikima priemonė jį sugrąžinti tikriesiems savininkams yra gyvūną identifikuoti leidžianti mikroschema.

„Žinoma, nemažai žmonių savo pasimetusių gyvūnų aktyviai ieško – skambina ar važiuoja per šalies prieglaudas, deda skelbimus į internetą ar kabina juos gatvėse. Tačiau yra labai nemaža vyresnių gyventojų dalis ir mieste, ir kaimiškose vietovėse, kurie nesinaudoja internetu ar tiesiog nežino kaip ieškoti dingusio augintinio, neturi tam galimybių, todėl tokiais atvejais gyvūnų ženklinimas būtų itin didelė pagalba pasimetusiam gyvūnui sugrįžti namo“, – sakė GATO vadovė. 

 

Prieglaudos ieško gyvūnams naujų savininkų, nors galimai tebėra ir senieji 

 

„Per metus į Lietuvos prieglaudas patenka apie 15 tūkstančių suaugusių kačių ir šunų. Kadangi dažniausiai tai nėra jaunikliai, vadinasi, didžiuma jų kažkam priklausė ar tebepriklauso, tai yra iš tikrųjų jų savininkai yra. Ir jei dalis tų gyvūnų bus neatsakingai išmesti į gatvę, tai kitą sunkiai suskaičiuojamą dalį sudaro pabėgę gyvūnai, kurie galėtų būti sugrąžinti savo tikriesiems savininkams, jei tik jie būtų identifikuojami. O dabar, praėjus įstatyme numatytoms 14-ai dienų, prieglaudos neturi kitos išeities kaip tik ieškoti tiems gyvūnams naujų namų“, – sakė B. Kymantaitė. 

Tuo tarpu mikroschema, kurią specialiu skaitytuvu nuskaityti gali praktiškai kiekviena veterinarijos gydykla ar prieglauda, labai smarkiai padidina tikimybę, kad pasimetęs, nuklydęs gyvūnas parkeliaus namo, pas savo tikruosius savininkus. Radus pamestą, paklydusį gyvūną, gyventojai yra skatinami atvežti jį į prieglaudą ar veterinarijos kliniką, kurios turi galimybę patikrinti ar yra mikroschema, leidžianti nustatyti gyvūno savininką. 

Pasak GATO vadovės, idealiu atveju gyvūnų prieglaudos turėtų būti laikinos instancijos, kuomet pasimetęs gyvūnas paimamas iš gatvės, kur jam nesaugu, atvežamas į prieglaudą, kur būtų identifikuojamas pagal mikroschemą, ir saugiai lauktų jo pasiimti atvykstančių savininkų. Tačiau šiuo metu, kadangi į prieglaudas patenka vos vienas kitas paženklinta gyvūnas, situacija yra visiškai kitokia. 

Beje, svarbu žinoti, jog tam, kad ženklinimas būtų veiksmingas, mikroschema turi būti susieta su informacija apie konkretų gyvūną ir jo savininką, t. y. būtina gyvūną ne tik paženklinti mikroschema, bet ir registruoti jį valstybiniame Gyvūnų augintinių registre (pagal skaitytuvu nuskaitomą kodą ar tiesiog mikroschemos numerį informaciją apie konkretų gyvūną galima matyti čia). Registravimo paslaugą teikia gyvūną ženklinančios veterinarijos klinikos arba galima kreiptis į teritorinius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinius

 

Apsaugo nuo vagysčių 

 

B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė atkreipia dėmesį ir į gyvūnų vagystes: „Jei nėra mikroschemos, įrodyti, kam gyvūnas priklauso, labai sudėtinga. Lietuvos teisminėje praktikoje yra buvę tokių bylų, kai žmonės savo gyvūnų taip ir neatgavo. Įrodyti, kas yra gyvūno savininkas, nuotraukų nepakanka, mat tiek veisliniai, tiek ir neveisliniai gyvūnai gali būti labai panašūs. Identifikuojant gyvūną kažkiek pagelbėti gali nebent veterinaras, jei pas jį buvo lankomasi nuolat ir jis gali bei nori prisiimti tokią atsakomybę“. 

Gyvūnų gerovės teisėje besispecializuojančios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė pasakojo, jog būna atvejų, kai savininkai patys suranda pavogtus, neteisėti „priglaustus“ jų augintinius, pavyzdžiui, išgirsta kaukiančius kur nors uždarytus gretimoje gatvėje, tad jei yra mikroschema, jau ir kviečiant policiją tai yra svarus argumentas, kad gyvūnas bus identifikuotas. 

Ji atkreipė dėmesį, jog mikroschemos yra veiksmingas įrankis atpažinti gyvūną ir kai jis pradingsta ir būna surastas po kelių mėnesių ar net metų: „Naminis gerai įmitęs katinas po ilgesnio lauke praleisto laiko gali pasidaryti nebeatpažįstamas, nes jis ne tik sulįsta ir smarkiai pasikeičia visas jo kūnas, eisena, bet ir pakinta elgesys – dažnas tampa baikštesnis ar sulaukėja, tad net ir savininkų gali nebeprisileisti“. 

B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebėjo, jog mikroschemos svarbu ir dėl finansinių priežasčių. „Pavyzdžiui, brangių, retų veislių savininkai itin rūpinasi įsigyti jau paženklintą gyvūną, kas iš dalies apsaugo ne tik nuo vagystės, bet ir padeda susigrąžinti pinigus, pavyzdžiui, apgavystės atveju, kai parduotas jauniklis dėl veisėjo kaltės nugaišo ar, pasirodo, nėra grynaveislis ir panašiai. Gyvūno ir jo savininko atsekamumas leidžia apsidrausti nuo tokių atvejų ir atgauti sumokėtus pinigus. Taip pat yra tokių šunų veislių, kurios pagal savo prigimtį yra labiau linkusios nuklysti, pavyzdžiui, haskiai, tad jų savininkai taip pat noriai naudojasi galimybe pažymėti gyvūną mikroschema“.

 

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.


0 likes
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos 2021-04-28 09:32


Lašišų svarba ir brakonieriavimas

Koronaviruso krizės metu karališkosios žuvies brakonieriavimas ženkliai išaugo. Airijoje žuvies kaina juodojoje rinkoje už vienetą kartais siekia net 50 eurų. Nenuostabu, kad Lietuvos brakonieriai taip pat skuba pasipelnyti: brutalios bei nesportiškos žvejybos atvejų pastebima vis daugiau. Dėl šių priežasčių lašišų populiacija patiria pavojingus svyravimus, ko pasekoje iškyla grėsmė upių ekosistemoms. 

 

Užsienio žinių portaluose pastebimas nelegalios lašišų žvejybos atvejų pagausėjimas, tai rodo, jog brakonieriai nebijo tūkstantinių baudų bei toliau rizikuoja. Ypatingai ženklus pažeidimų skaičiaus augimas pastebėtas Airijoje bei Kanadoje, įstatymų laužytojai dažniausiai pagaunami su tradiciniais brakonierių instrumentais – tinklais. Šis pamėgtas brakonierių metodas kelia grėsmę ir kitoms žuvų rūšims, kurios į tinklą papuola kartu su lašišomis. 

Nors aplinkosaugininkai įspėja, kad už nelegaliai pagautą žuvį bus taikomos tūkstantinės baudos, Lietuvoje brakonieriavimo skaičiaus augimas taip pat pastebimas. Tiesa, galime išvysti dar žiauresnių metodų: žvejyba šakėmis, elektra. Tokie neetiški žvejybos metodai kaip elektros šokas smarkiai žaloja trapią upių ekosistemą. Pavyzdžiui, Danės upėje neršti gali atplaukti vos 200 lašišos patelių, tad pagavus vos 10 – ženkliai sutrikdoma trapi populiacijos pusiausvyra. 

Norint suprasti kodėl privaloma ginti bei saugoti šias nykstančias žuvis, vertėtų artimiau susipažinti su jų nešama verte įvairioms upių ekosistemoms bei gamtai. 

 

Ryšys su miškais

 

Lašišų migracija į upių aukštumas nerštui – įvykis svarbus ne tik pasipelnyti ištroškusiems brakonieriams. Pasak Vašingtono gamtos ekspertų, lašišos savo migracijos metu ženkliai įtakoja dar 137-ias gyvūnų rūšis, neskaitant augalų. Žinant, jog lašišos didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia druskinguose vandenyse, neršto laikotarpiu atnešdamos įvairius mineralus, žuvys tampa svarbiu maistu lokiams, orkoms bei net medžiams. Neršti pasiruošusios žuvys keliauja į žemynuose tekančias upes bei ten perneša tokias medžiagas kaip fosforas, azotas, kurie yra ypač svarbūs miškams. Mokslininkų teigimu, tai kertinė rūšis, kurios išnykimas dramatiškai paveiktų daugelį gamtos ekosistemų. 

 

Formuoja kraštovaizdį

Galbūt sunku patikėti, kad žuvys galėtų formuoti gamtos kraštovaizdį, tačiau remiantis Vašingtono universiteto tyrimais, lašišos turi nemažai įtakos upių bei kalnų formavimuisi. Neršto laikotarpiu žuvys suminkština upės vagą, kuri laikui bėgant būna išjudinama bei išnešiojama upės srovės. Lašišos suvaidino didelį vaidmenį Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose esančių upių vagų susiformavime. Pasak mokslininkų, lašišų nerštavietėse esančios upės vagos būtų net trečdaliu aukštesnės jei jose neegzistuotų ši žuvų rūšis. 

 

Ryšys su kultūromis

 

Senovės gentys jau tūkstančius metų maitinasi lašišomis, ši žuvis yra glaudžiai susieta su jų kultūriniu gyvenimu, įvairiomis ceremonijomis bei menu. Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regione gyvenančioms senovės gentims bei to krašto vietiniams gyventojams ši žuvis yra dalis jų identiteto. 

Šiaurės Kalifornijoje gyvenanti senovės Karukų gentis savo gyvavimo laikotarpiu suvartodavo apie pusę kilogramo lašišos per dieną, tačiau šiuo laikotarpiu suvalgo apytiksliai 2 kilogramus per metus. Šie skaičiai puikiai atspindi žalos mastą šiai žuvų rūšiai, smulkus ar stambaus masto komercinis brakonieriavimas ženkliai prisideda prie senovės genčių nykimo. 

 

Maisto medžiagų šaltinis

 

Ne be reikalo lašiša laikoma prestižine žuvimi, kuri yra įtraukiama į daugelį sveikatingumo dietų. Lašišoje yra gausu baltymų, tokių svarbių mineralinių medžiagų kaip: vitaminas B-12, magnis, kalis, selenas, omega-3 taukai. Norint turėti galimybę mėgautis šiomis žuvimis bei pasinaudoti teigiamais sveikatinimo privalumais, žmonės privalo saugoti šią rūšį. Žuvų fermose užaugintos lašišos neturi tiek mineralų bei vitaminų, kiek natūralioje aplinkoje augusios žuvys. 

 

Įtaka upių užtvankoms 

 

Žvelgiant iš gamtos gerovės perspektyvos, lašišos vaidina didelį vaidmenį statomų bei jau pastatytų užtvankų reguliavime. Ne paslaptis, jog daugelis užtvankų trukdo žuvims migruoti į jų nerštavietes, tuomet yra padaroma ženkli žala upių ekosistemoms bei žuvų populiacijoms.

Karališkosios žuvies įtaka gerinti gamtos sąlygas upės ekosistemoms teigiamai įtakoja ir kitas upėse gyvenančias žuvų rūšis. Pavyzdžiui, siekiant atkurti upės gyvybingumą, Elwha upėje buvo įgyvendintas didžiausias užtvankos nugriovimas istorijoje. 2020 metais atnaujintas planas Klamath upėje nugriauti dar 4 užtvankas, siekiant atstatyti upės gerovę bei atkurti ženkliai sumažėjusią lašišų migraciją. 

Kauno hidroelektrinės (toliau – HE)  pastatymas žuvų migraciją sumažino net 60%. Tema apie elektrinės pritaikymą žuvų migracijai išlieka miglota. Aplinkosaugininkai diskutuoja, jog HE rekonstrukcija gali kainuoti ypač brangiai, o pats įrengimas gali ir nepasiteisinti. Aplinkosaugos teigimu, tikslingiau lėšas skirti kitoms Lietuvos upėms bei ten gerinti migruojančių žuvų sąlygas. 

Brakonieriavimas, be abejonės, skaudžiai atsiliepia lašišų populiacijai, tačiau šių žuvų gyvavimui kelia grėsmę ir kitos nūdienos aplinkybės. Viena iš jų – staigi klimato kaita. Lašišos yra ypatingai jautrios upės temperatūros pokyčiams, tad vos keletos laipsnių pakitimas gali sunaikinti didelę populiacijos dalį. Puikus to pavyzdys – 2015 metų Kolumbijos upės temperatūros šoktelėjimas. Tais metais upėje temperatūrai pakilus vos keletą laipsnių buvo prarasta apytiksliai pusė migravusių lašišų populiacijos.

Lašišos yra reikalingos ne vien dėl jų skonio ar ikrų, svarbu saugoti bei palaikyti sveiką populiacijos skaičių, nes ši žuvis – daugelio upių bei miškų ekosistemos pamatas. Ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir aplinkosaugininkai ragina nelikti abejingais bei pastebėjus apie vykstančius ar potencialius pažeidimus, nedelsiant pranešti telefonu 112 arba (8 5) 2732995.

 

Informacija paruošta Arno Mackonio iš VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.


0 likes
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos 2021-04-20 10:53


Pažintiniais takais – kartu su savo mylimu keturkoju

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekte „Draugiški gyvūnams“ jau yra išvardyta daugiau nei 1000 vietų, kurias galite drąsiai lankyti su savo augintiniais. Puslapyje pateiktos 445 kavinės, 418 viešbučių, 7 paplūdimiai bei dar 364 kitokio pobūdžio vietos, kuriose savo mylimą augintinį galite turėti šalia. Projekto tikslas – viešinti vietas, į kurias galite patekti kartu su savo augintiniu. Taip pat pateikiamas papildomas 115 vietovių sąrašas visoje Lietuvoje, kurias galima aplankyti kartu su savo keturkoju.  

 

Ko gero, kasdien vedžioti augintinį tais pačiais takais atsibosta ne vien šeimininkui, bet ir patiems augintiniams – jais eiti. Laimei, Lietuvoje gausu pažintinių takų, kuriais galite paįvairinti savo pasivaikščiojimą. Išsirinkti tinkamiausią taką galite pagal planuojamą pasivaikščiojimo nuotolį bei laiką, taip pat taką galite pasirinkti pagal jus dominančią vietovę bei ją supantį kraštovaizdį. 

 

Tauragės apskritis:

 

  1. Akmenos pažintinis takas
  2. Lūksto gintarų takas
  3. Lylavos pažintinis takas
  4. Plynosios pažintinis takas
  5. Šereiklaukio miško takas
  6. Šilinės pažintinis takas
  7. Viešvilės gamtinis pažintinis pėsčiųjų maršrutas

Šiaulių apskritis:

  1. Akmenų rūžos pažintinis takas
  2. Giliaus ežero pažintinis takas
  3. Juodlės pažintinis takas
  4. Molotovo gynybinės linijos pažintinis takas
  5. Mūšos tyrelio pažintinis takas
  6. Vainagių miško pažintinis takas;
  7. Žagarės ozo pažintinis takas

Marijampolės apskritis:

  1. Amalvos pelkės pažintinis takas
  2. Buktos gamtinis pažintinis takas
  3. Gelgaudiškio pažintinis takas
  4. Kazlų Rūdos pažintinis miško takas
  5. Lekėčių pažintinis takas

Alytaus apskritis:

  1. Ančios ežero pakrante – pėsčiųjų takas
  2. Bijotų-Širvinto miško pažintinis takas
  3. Girinio sveikatingumo takas
  4. Girios aido skulptūrų takas
  5. Ilgininkų miško pėsčiųjų takas
  6. Pažintinis takas „Žodis girios draugui“
  7. Prelomciškės kalvomis – pažintinis takas
  8. Skroblaus pažintinis takas
  9. Trako miško pėsčiųjų pažintinis takas;
  10. Vidzgirio miško takai;
  11. Vidzgirio mokomasis takas
  12. Zackagirio pažintinis takas
  13. Žiežulio pėsčiųjų takas
  14. Žilvino takas

 

Kauno apskritis:

 

  1. Arlaviškių pažintinis takas
  2. Daugėliškių miško bunkerio pažintinis takas
  3. Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas
  4. Gastilonių pažintinis takas
  5. Girelės pažintinis takas
  6. Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintinis takas;
  7. Kamšos pažintinis takas;
  8. Kulautuvos pėsčiųjų sveikatingumo takas
  9. Padubysio pažintinis takas
  10. Pakalniškių pažintinis takas
  11. Šaltinių takas
  12. Škėvonių pažintinis takas
  13. Velniabliūdžio gamtos takas
  14. Žiegždrių geologinis takas
  15. Plauginių miško pažintinis takas

 

Klaipėdos apskritis:

 

  1. Aukštumalos pažintinis takas;
  2. Dendrologinis pažintinis takas
  3. HBH pelkių takas
  4. Kintų girininkijos pažintinis takas
  5. Litorinos pažintinis takas
  6. Nemirsetos botaninis pažintinis takas
  7. Plokščių pažintinis takas
  8. Žalgirių pažintinis takas

 

Utenos apskritis:

 

  1. Ąžuolas – pažintinis takas
  2. Ąžuolijos mokomasis gamtos takas
  3. Degučių pažintinis takas
  4. Dubingių piliavietės pažintinis takas
  5. Dusetų girios pažintinis takas
  6. Eko basų kojų pažintinis takas
  7. Gurakalnės pelkės pažintinis takas
  8. Ilgašilio pažintinis takas
  9. Jaskoniškių pažintinis takas
  10. Jurkiškio upelio pažintinis takas
  11. Kačėniškės piliakalnio pažintinis takas
  12. Maršrutas „Briedžių takais“
  13. Medžių lajų takas
  14. Paliesiaus dvaro sveikatingumo takas
  15. Palūšės botaninis pažintinis takas
  16. Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“
  17. Salako pažintinis takas
  18. Šavašos pažintinis takas
  19. Šventosios aukštupio pažintinė trasa
  20. Šventosios gamtinis pažintinis takas
  21. Troškūnų girininkijos miško pažintinis takas

Panevėžio apskritis:

  1. Eko basų kojų takas
  2. Girinio pažintinis takas
  3. Nevėžio upės slėnio pažintinis takas;
  4. Pašilių stumbryno pažintinis takas
  5. Pažintinis takas „Į girią“
  6. Pojūčių takas
  7. Smegduobės Barsuko ola pažintinis takas
  8. Užušilių pažintinis takas

Telšių apskritis:

  1. Liepijų pėsčiųjų trasa; 
  2. Paršežerio pažintinis takas

Vilniaus apskritis:

  1. Cirkliškio pažintinis takas
  2. Dūkštos pažintinis takas
  3. Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas
  4. Gaujos mokomasis takas
  5. Grabijolų pažintinis takas
  6. Grybiškių ąžuolo pėsčiųjų maršrutas
  7. Karmazinų pažintinis takas
  8. Kernavės turistinis poilsinis takas
  9. Labanoro pažintinis takas
  10. Miško turtų pažintinis takas
  11. Mitologinis pažintinis takas
  12. Peršokšnos pažintinis takas
  13. Petroškų miško takas
  14. Protėvių takas
  15. Pūčkorių pažintinis istorinis takas
  16. Pūčkorių pažintinis takas
  17. Ribiškių takas
  18. Rokantiškių piliakalnio pažintinis takas
  19. Saidės pažintinis takas
  20. Sapieginės pažintinis poilsinis takas
  21. Senųjų kaimų pažintinis takas
  22. Šilėnų pažintinis takas
  23. Skrebio miško pažintinis pėsčiųjų takas
  24. Strėvos įgriuvos pažintinis takas
  25. Strielčiukų žygtakis
  26. Varnikų pažintinis takas
  27. Velnio duobės paslapčių takas
  28. Žaliasis takas
  29.  

Vedžiojant šunis pažintiniais takais bei trasomis, svarbu nepamiršti laikytis savivaldybių nustatytos tvarkos bei turėti priemones, skirtas surinkti šuns ekskrementus. Už viešosios tvarkos nesilaikymą yra numatyta atsakomybė. 

Informacija paruošta Arno Mackonio iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

 

Apie GGI

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) – nuo 2012 m. visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija. Jos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemas, jų priežastis bei didinti visuomenės sąmoningumą gyvūnų gerovės klausimais. Kartu su savanorių komanda GGI užsiima visuomenės švietimu, nagrinėja žiauraus elgesio ir gyvūnų nepriežiūros atvejus, juos viešina, bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis inicijuodama gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. 

Norintys prisidėti prie GGI veiklos kviečiami susisiekti [email protected]. Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose arba prisidėti pinigine auka portale aukok.lt www.bit.ly/GGIaukok, PayPalwww.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Daugiau informacijos www.ggi.lt.


0 likes
Tips
Collected
0€
5€
10€
20€

or

amount
Tip - 0€
Goals
0 / 50 monthly subscribers
Siekiame burti kuo platesnį bendraminčių būrį, kuriam svarbu visapusiška gyvūnų gerovė, tiek teisine, tiek švietėjiška prasme. Skatiname nebūti abejingiems ir pranešti apie žiauraus elgesio atvejus su gyvūnais.