Santrauka:

Nuo pat mano gimimo aplinkybės klostėsi taip, kad būčiau labiau intravertiškas ir kiek prisimenu save – man visuomet rūpėjo gilūs egzistenciniai klausimai. Visada savyje jaučiau kažką ypatingo ir beribio, ko negalėjau paaiškinti ir kurį laiką negaudavau paaiškinimų ar patvirtinimų iš kitų. Taip pat nuo vaikystės turėjau nemažai mistinių (nefizinių) patyrimų, kurie paliko dar daugiau klausimų, baimės ir tuo pačiu smalsumo. Tad šie vidiniai jausmai mane vedė per daugybę iššūkių (fizinių ligų, nepritapimo soc. aplinkoje, psichologinių problemų) kol galiausiai pradėjau atrasti vis daugiau šaltinių, mokymų ir praktikų, kurios mane užvedė ant giluminio savęs pažinimo bei įgalinimo kelio. Po kiek laiko, radęs atsakymus į sau rūpimus klausimus ir dar daugiau – pradėjau jausti natūralią trauką viską išgryninti ir dalintis su kitais – taip gimė „Budimo Kanalas“. Padėdamas kitiems pradėjau dar sparčiau tobulėti ir tai tęsiasi toliau. Mano vizija: prisidėti prie Lietuvos bei viso pasaulio budimo/nušvitimo; visą „dvasingumą“ perkelti į naują ir labiau universalų lygį.

Išsamesnė istorija:

Nuo pat mažens turėjau gilų troškimą pažinti visuotines tiesas. Užduodavau įvairiausius egzistencinius klausimus, kaip pvz: kas iš ko padaryta, kas padarė, kas yra už kosmoso, kas bus po mirties? Taip pat pamenu, kaip kitiems tvirtinau, jog man niekados neatsibos žaisti ir nemačiau savęs kaip “rimto suaugusiojo”. Giliai viduje žinojau, kad esu beribė esybė, tačiau buvo tikras iššūkis tai suprast, priimt bei gaut paliudijimą iš kitų. Be to, dar vyko (ir vyksta) įvairios nekūniškos patirtys (astralinės projekcijos), kurios kartojosi ir paliko atvirą klaustuką iki tada, kai pradėjau atrast atitinkamos informacijos ir sąmoningai tai praktikuoti. Taip pat visad jaučiau trauką ir baimę “dvasių” bei “ateivių” temom.

Išties vaikystėje turėjau labai daug baimių, bijojau tamsos ir net pliušinių žaislų.. bijojau beveik visko! Žiūrint toliau: patyriau daug iššūkių integruotis į socialinę aplinką – dažniausiai šią aplinką stebėdavau iš šalies, kartais joje buvau labai mėgiamas, kartais nematomas, o kartais ir patyčių objektas. Sutelkt dėmesį į mokslus taip pat buvo labai sunku, nes ten nemačiau to, kas man nuo mažumės išties buvo įdomu. Tad susikūriau įvairų psichologinių negalavimų. Be viso to, kiek žinau – nuo gimimo buvau patyręs kažkokią traumą apie kurią nepavyko išsiaiškint, tačiau kelias savaites buvau izoliuotas nuo mamos ir man buvo leidžiamos įvairios injekcijos. Visa tai davė stiprų impulsą ir sinchronizuotų įvykių grandinę mano mamai pažinti anapusinį pasaulį, Dievą bei maldą. Ji meldėsi, kad likčiau gyvas ir tarnaučiau Dievui. Tuo metu ji kaip tik skaitė bibliją apie apaštalą Paulių ir dėl to man davė tokį vardą. Augant taip pat susidūriau su įvairiomis sunkiomis fizinėmis ligomis. Tačiau be viso to – jaučiau, kad esu ypatingas ir globojamas, o visos patirtos kančios man buvo stiprus katalizatorius atrast tą viską jungiančią tiesą ir tuo pačiu turėt gilią atjautą padedant kitiems. Taip pat labai sustiprėjau ir išlaisvėjau, kai pasinėriau į kovos menus, šokius bei judėjimo meną “parkour’ą”.

Gyvenimo kelįje susipažinau su įvairiausiais mokymais, praktikom ir menais, kurių dėka aš išsigryininau viską jungiančią esmę – universalius dėsnius ir dėsningumus. Visos baimės ir užspaustos traumatinės patirtys pradėjo natūraliai tirpti žinojime to, kas išties esu – kaip absoliutus beribis tobulumas ir jo beribė nuovoka bei palaima, kuri pradėjo vis labiau skleistis ir spinduliuoti. Supratau, jog gyvenu didžių virsmų amžiuje, kuriame pasaulis pradeda vis masiškiau busti iš susikurto savęs ribojimo bei užmaršties sapno ir jog mano pašaukimas yra asistuoti žmones šiame neregėtame pabudimo virsme. Tad sužadinus meilės ir išminties šaltinį savyje – negalėjau daryt nieko kito kaip tik pradėt tuo dalintis. Pradžioj tai dariau per vedamas parkūro treniruotes bei su draugais ir rašant postus facebook’e, po to pradėjau blog’ą – straipsnius rašiau laisvai, kaip diktantus, kol vis labiau pajaučiau, jog ateina metas pradėt dalintis dar pilniau – video formatu, o tada vest gyvus renginius, konsultacijas ir net internetinius kursus. Galiausiai pasibaigęs universitetą, nutraukęs įvairius santykius ir išėjęs iš darbo – visiškai atsidaviau Budimo Kanalo veiklai. Ir nuo tada gyvenimas vyksta kaip niekad pasakiškai bei nuostabiai.

Labai džiaugiuosi, jog išdrįsau visa tai daryti dar tada, kai jaučiau daug pasitikėjimo bei įgūdžių “trūkumo”. Viskas ateina su praktika ir nors ir galima sakyt, kad aš pateikiu mokymą kitiems (kuris tikrai daug kam stipriai pasitarnauja) – pats esu pastovioj mokymosi būsenoje ir esu nuolankiai atviras įvairiausiais būdais plėsti savo nuovoką. Dėl to ir pavadinau šį portalą “Budimo Kanalu”, nes tai nėra apie kažkokį “galutinį pabudimą”, tai yra apie gyvą beribį procesą ir taikos, laisvės bei džiaugsmo atradimą jame.

Daugiau apie mane www.budimokanalas.lt