Visos Albinos ir Mykolos giminės liko Ukrainoje, Dnipre. Ten pora gyveno su vyro mama, kuri dabar liko su jo broliais. Šeima išvyko pirmiausia dėl vaikų – Danilui reikia nuolatinės specialios priežiūros. Apsispręsti padėjo ir kvietimas iš Lietuvos specialiųjų poreikių vaikų asociacijos. Albina su Danilu išvyko evakuacijos traukiniu. Kelionė buvo ilga ir sunki. Kartais traukinys stovėdavo po pusę dienos ir būdavo neįmanoma gauti karšto vandens, kuris šildomas tik traukiniui važiuojant. Dažnai nebūdavo galimybės ir pavalgyti. Albina dėkinga ją ir sūnų Lenkijoje pasitikusiems ir pamaitinusiems savanoriams.

Mūsų šalį Albina su Danilu pasiekė kovo mėnesį, o prieš du mėnesius jau Lietuvoje gimė ir antras sūnus. Tuomet atvykti pavyko ir vyrui Mykolai. Šeima kuriam laikui apsistojo buvusiuose vaikų namuose. Deja, kadangi patalpos parduotos, netrukus jiems teks išsikraustyti. Tuomet lėšų kitoms reikmėms liks dar mažiau. Tėtis Mykola nuolatinio darbo kol kas neturi, bet kartais padirbėja meistru, yra geras specialistas. Albina papildomai uždarbiauja valydama patalpas tuose pačiuose vaikų namuose. Kadangi Danilo vieno palikti negalima, jis visur eina kartu, padeda mamai tvarkytis. Tiesa, vaikai dažnai serga, tad tenka likti namuose, be to, praktiškai visus pinigus išleisti maistui ir vaistams. Dėl Danilą kankinančių priepuolių šeimai kartais tenka kviesti ir greitąją pagalbą.

Ukrainoje mama labai norėjo, kad Danilas lankytų įprastą darželį, kur ir pati įsidarbino, kad būtų visada šalia. Nuolat lankydavosi pas logopedą, taip pat sensoriniame kambaryje. Puikių galimybių Danilui lavintis Albina mato ir Lietuvoje, bet tam reikia daug lėšų, ypač dabar, kai daug dėmesio reikia skirti ir mažyliui. Be to, šeima būtų dėkinga, jei atsirastų norinčių jiems išnuomoti būstą, kurį pažada mylėti kaip tikrus namus.