Sunkią fizinę ir protinę negalią turintis Matvijus, 7 metų berniukas, savo namuose Kyjive lankė mokyklą, gydymo specialistus, sportavo baseine, augo laimingas tarp sesių. Vyriausioji sesė Sofija mėgo piešti, o jaunesnioji Ana – šokti. Dažnai į svečius užsukdavo močiutė, padėdavo prižiūrėti Matvijų.

Visa idilė pasibaigė TĄ rytą. Mama, kaip įprastai, vaikams ruošė pusryčius, o tėtis nerimastingai naršė naujienas. Šeima negalėjo patikėti, kad tai nutiko, nors negera nuojauta persekiojo jau kurį laiką. Kai paskambino išsigandę krikšto tėvai ir pranešė, kad jų miesto dalyje vyksta sprogimai, šeimyna paskubomis išlėkė iš namų. Tuo metu gatvėse buvo didžiausi kamščiai, chaosas, nebuvo įmanoma nusipirkti net buteliuko vandens. Kelionė buvo sunki. Tuo metu sklandžiai pravažiuoti sieną su Lenkija buvo neįmanoma, nes neįgaliam vaikui mašinoje išsėdėti ilgas laukimo valandas – be galo sunku. Todėl kuriam laikui teko apsistoti Lvive.

Į Lietuvą šeimai pavyko atvykti kovo mėnesį. Pasirinko šią šalį, nes anksčiau čia lankėsi kaip turistai ir apie ją buvo likę gerų prisiminimų. Alytaus migracijos centras padėjo surasti labai gerus žmones Kaune. Jie ne tik viskuo aprūpino, pamaitino, bet ir pagelbėjo užrašant vaikus į mokyklą ir darželį, taip pat vis dar leidžia gyventi nemokant nuomos. Šeima labai jiems dėkinga. Savo kelyje tokių žmonių sutiko daugybę. Mokyklos direktorius parūpino drabužių, darželio mamytės mažajai padovanojo plaukų gumyčių, šukytes... Net ir mažiausias kilnus gestas jaudina ir graudina.

Nepaisant įvairiapusės pagalbos, šeimai sunkiai sekasi prasigyventi. Tėčio darbo užmokestis minimalus, o mama kol kas nedrįsta darbintis dėl sūnaus priežiūros. Šeimos pajamos nedidelės, o Matvijui reikia asmens higienos priemonių bei specialiosios pagalbos. Iš surinktų lėšų šeima įsigytų 1 arba 2 mėn. kompleksinę kineziterapijos, ergoterapijos ir logopedinio masažo terapiją, kuri būtina berniukui lavintis ir jaustis bent truputį geriau.