Šešiolikmetis Aleksandras yra ramaus būdo jaunuolis, kuris dažniau mėgsta leisti laiką namuose – tokį gyvenimo būdą padiktuoja ir liga. Kas 4 val. tenka matuoti cukraus kiekį kraujyje, valgyti tam tikru laiku ir tik specialų maistą bei leistis insuliną. Iš išorės Aleksandras niekuo neišsiskiria iš kitų paauglių, bet, deja, daugelis kitiems įprastų dalykų Aleksandrui yra negalimi.

Ukrainoje šeima gyveno ramiai. Tetiana dirbo fotografe, Aleksandras lankė mokyklą bei bokso būrelį. Gyveno nuosavame name, galvojo apie ateitį ir kūrė planus.

Vasario 24 d. rusai pradėjo bombarduoti netoli Tetianos ir Aleksandro namų esantį Kulbakino oro uostą. Sirenų kauksmas, baimė ir siaubas, kas 2 val. skelbiamas oro pavojus, sprogimai, nemiga arba snūduriavimas su rūbais, Dviejų sienų taisyklė – reikia stovėti tarp dviejų sienų – absoliuti baimė net pajudėti ar nueiti į tualetą, nes reikia praeiti pro langą, o ten – raketų blykstės... Tokie pirmų karo dienų prisiminimai.

Tarsi to būtų maža, kilo problemų ir su maisto bei vaistų tiekimu. Netrukus insulino pavykdavo gauti tik ribotą kiekį, maistas labai pabrango, nutrūko jo tiekimo grandinės. Maisto ir vaistų paieškos, oro pavojaus sirenos, sprogimai labai sekino ir galiausiai, norėdama išgelbėti save ir Aleksandrą, Tetiana nusprendė palikti Ukrainą.

Tuomet laukė evakuacinis traukinys ir ilga kelionė iki Lietuvos. Ji truko savaitę – su keliais persėdimais ir sustojimais išjungus šviesą. Ir tebesitęsiančia baime dėl sūnaus, jo maitinimo, dėl insulino... Išvargę jie pagaliau pasiekė kelionės tikslą. Tetiana labai džiaugėsi pasirinkusi Lietuvą – geri žmonės čia suteikė apgyvendinimą, finansinę paramą sūnaus vaistams, atsirado ir tokių, kurie padėjo maistu.

Šio metu Tetiana lankosi pas psichologą, nes vis dar negali atsigauti nuo viso patirto siaubo. Dirba kambarine. Aleksandras lanko mokyklą, susidraugavo su klasės draugais ir pradėjo žaisti krepšinį – Lietuva juk krepšinio šalis. Dovanų gavo kamuolį ir uniformą, kuria labai džiaugiasi. Dėl patirto streso, o gal ir prastos mitybos kelionės metu, Aleksandrui kilo problemų su kojos pirštu – jis nenustoja pūliuoti, o šiuo atveju tai labai pavojinga. Pakliūti pas gydytoją Lietuvoje kol kas neišeina. O pas mokamą gydytoją Tetiana nuvesti Aleksandro negali, neturi lėšų. Jūsų skirti pinigai padėtų šiai šeimai rūpintis sveikata bei užtikrinti būtinuosius poreikius – maistą ir apgyvendinimą.