Su Halina ir jos sūneliu Andrii susitikome Klaipėdos senamiestyje, jaukioje nuošalioje kavinukėje. Taip pageidavo pati Halina: „Andrii patinka atvažiuoti į miestą, kur yra ko pamatyti, pavaikščioti tarp žmonių, užeiti į parduotuves ir pasmalsauti. Taip mums bus lengviau pasikalbėti, o ir Andrii turės kur nukreipti dėmesį.“ Telefonu buvome sutarę, kad interviu neturėtų užtrukti ilgiau valandos. Ir tik susitikimo metu supratome kodėl...

Pasisveikiname su jauna simpatiška moterimi ir atkreipiame dėmesį į šviesiaplaukį, didelių žydrų akių berniuką. Jis nusišypso... Kiek pasimuisto, pakraipo galvą. Halina taip pat nusišypso ir taria: „Jis negali kalbėti...“ Taip prasideda mūsų pažintis.

Rusijai užpuolus Ukrainą, 38 metų Halina su savo 11-mečiu sūneliu Andrii į Lietuvą atvyko iš Žitomiro miesto, kuris yra vos 120 km nuo Ukrainos sostinės Kyjivo.

„Girdėjome bombų sprogimus, nes bombardavo vos už 5 km nuo mūsų namų. Ilgai galvoti nebuvo kada. Turėdama neįgalų sūnelį, turėjau tik vieną pasirinkimą: kuo skubiau važiuoti ten, kur bus saugu. Ten, kur mumis pasirūpinti galės taikių šalių žmonės.“

Žitomire Halinai teko palikti savo butą. Atsisveikinti su neįgaliu, du insultus patyrusiu tėčiu ir jį prižiūrinčia mama. Su Andrii tėvu Halina išsiskyrė prieš 4 metus. Jis, deja, berniuko gyvenime visiškai nebedalyvauja, neremia ir finansiškai. Kaip sako Halina – palūžo. Jam buvo per sunku.

„Automobiliu pasiekėme Lenkijos pasienį. Ten mus pasitiko pažįstamas lietuvis iš Klaipėdos. Priglaudė savo namuose, turime savo kambarį. Gyvename jaukiai, šiltai, apsupti dėmesio. Esame saugūs. Mums tikrai labai pasisekė. Esu labai dėkinga.“

Halina baigė lietuvių kalbos kursus. Supranta ir gali šiek tiek kalbėti lietuviškai. Andrii buvo priimtas į specializuotą, vaikams su negalia skirtą mokyklą „Svetliačok“. Andrii atveju ši mokykla yra daugiau socializacijos vieta, kur jis su džiaugsmu būna ir emociškai bendrauja su vaikučiais. Andrii serga itin reta genetine liga 2019 m. jam buvo nustatytas Pitto Hopkinso sindromas. Nuo gimimo stebima sutrikusi vystymosi raida, žemas intelekto lygis, žemas raumenų tonusas. Savarankiškai vaikščioti pradėjo tik 4 metų, sunkiai sekasi ir iki šiol. Vėluoja kalbos raida, taria tik atskirus garsus. Sutrikusi koordinacija, kamuoja kūno traukuliai, susijaudinęs pradeda hiperventiliuoti. Ir dar aibė kitų sudėtingų simptomų... Todėl suprantama, kad Andrii yra visur ir visiškai priklausomas nuo savo mamos.

Pokalbio metu Halina šypsojosi ir stebino savo ramybe. „Man reikia dirbti. Ir dėl finansų, ir dėl savo psichologinės būsenos. Aš privalau būti sveika, kad galėčiau rūpintis sūneliu. Jam priežiūra yra reikalinga 24 valandas per parą. Mano pačios emocinė būsena yra labai bloga. Negaliu niekur išeiti. Bendrauti su žmonėmis, dalyvauti bendruomenės gyvenime. Man reikia dirbti, kad turėčiau atsvarą po kojomis. Tiek psichologinę, tiek ir finansinę. Reikia pinigų susimokėti už socialinių tarnybų pagalbą arba samdomą auklę Andrii, kad galėčiau nors po kelias valandas kur nors padirbėti.

Juk ir mokykla kainuoja. Brangios higienos priemonės, vaistai. Prasideda šildymo sezonas, reikės prisidėti savo geradariui prie komunalinių išlaidų. Turiu susimokėti už butą Ukrainoje – negaliu jo prarasti, nes nebus kur grįžti gyventi. Todėl papildoma gerų žmonių finansinė parama mums būtų labai svarbi. Esame labai dėkingi visiems mums padedantiems: už jaukius ir šiltus namus; mokyklos direktorei, kuri ne tik sūnelį į mokyklą nuveža, bet ir padėjo sutvarkyti visus reikalingus dokumentus. Mus remia Lietuvos valstybė. Nesitikėjome tokios paramos ir atjautos. Kad tik karas greičiau baigtųsi. Kad galėtume grįžti namo. Ačiū Lietuvai“, – atviraudama graudinasi Halina.

Taip ir atsisveikinome – kiek susigraudinę. Andrii pradėjo nerimauti. Pavargo.

Ar Jus sujaudino šios ukrainiečių karo pabėgėlių šeimos istorija? Mus – taip. Tiesioginis kontaktas ir patirtos emocijos neleidžia to pamiršti ir ramiai miegoti.

Sakysite, tokių dabar daug – išblaškytų po visą Europą, našlaičių...

Ir būsite teisūs. Bet čia ir dabar reikia padėti būtent Halinai su Andrii. Padėkime jaunai moteriai tapti pilnaverčiu ir naudingu visuomenei nariu. Jie to verti.