Šešiolikmetė Aleksandra yra rami namisėda, kuri saugiai ir ramiai jaučiasi tik šalia savo artimųjų, šeimoje. Kiekvienas pokytį gyvenime ji priima labai jautriai. Epilepsijos priepuolius gali išprovokuoti aplink kylanti įtampą. Prasidėjus karui priepuoliai tapo vis dažnesnį.

Ukrainoje šeimą turėjo savo didelį nuosavą namą. Gyveno ne dideliame miestelyje kur visi vieni kitus pažįsta. Šeimos galva turėjo gerą ir pelningą darbą, buvo skulptoriumi. Vaikai lankė mokyklą, būrelius, Kateriną prižiūrėtojo namus ir rūpinosi gausia šeima. Aleksandra lankė specialų darželį skirta neįgaliems vaikams, ten su ją užsiiminėjo ir lavino įvairius gabumus. Katerina su mergaitėm svarstė, kur dukros stos, ką toliau veiks gyvenime. Šeimą planavo savo šviesia ateitį.

Vasari jų ramus gyvenimas sustojo, tik nerimas ir baimė dėl savęs, dėl vaikų. Rusijai užpuolus Ukrainą šeimą dėl savo saugumo slėpėsi rūsyje, Katerinos vyras budėjo viršuje, stebėjo ar sprogimai artėja. Kaukiančios sirenos, sprogimai ir siaubas nuo to kas darėsi aplink, tapo kasdienybe. Miestelyje atsirado problemos su produktų tiekimu ir vaistas. Aleksandros savijauta blogėjo, padažnėjo priepuoliai. Š.m. kova šeima nusprendė bėgti iš šalies.

Evakuaciniais traukiniais jie pasiekė Lvovą, savanoriu pagalbą išvažiavo į Lenkiją ir tada į Lietuvą. Šeimos galva pasirinko Lietuvą, nes kažkada čia dirbo ir jam mūsų šalis pasirodė draugiška ir rami. Iš pradžių visa šeima apsistojo Panevėžyje, vyras įsidarbino, vietiniai gyventojai padėjo, suteikė laikina būstą, paaukojo drabužių ir pačiu reikalingiausiu daiktų, juk išvykti reikėjo paskubomis ir buvo galima paimti tik būtinus daiktus.

Šeima bandė įsitvirtinti Panevėžyje, tačiau Tėvo- Sergėjaus alga buvo ne didelė ir jie nusprendė persikelti į Vilnių. Šio metu jų gausi šeimyną gyvena Karolineškėsė, senos statybos bute. Jiems patinka Vilnius, žmonės ir pagaliau ramesnis gyvenimas, be sirenų kaukimo ir sprogimu. Nors vaikai ir apsiramino jie vis dar ilgam iš namu bijo išeiti ir krūpčioję nuo garsu panašių į sprogimą.

Kaip matote Baimovų šeimą yra didelė ir draugiška, jie rūpinasi vieni kitais. Katerina, Sergejus, Aleksandra, Veronika, Kristina ir jaunasis Sergėjus, labai dėkoja už suteiktą pagalbą, už tai kad, mes neabejingi ir užjaučiantis. Tačiau užtikrinti būtinosios poreikius šeimai yra labai sunku. Sergančiai Aleksandrai reikia vaistu, šeimai reikia valgyti ir kažkaip susimokėti už buto nuoma ir žinoma už komunalines paslaugas.