Pirmomis karo dienomis visa šeima slėpėsi rūsyje, bet tuomet sužinojo, kad gali būti susprogdinti tiltai ir nebeliks galimybės išvykti. Tuomet reikėjo priimti greitą sprendimą ir, vaikų prašoma, Liudmila su vyru ryžosi išgabenti anūkus į saugią vietą.

Lietuvą jie pasiekė simboliniu metu – kovo 11 dieną. Trumpam apsistojo Alytuje, bet greitai suprato, kad mokykla vyresniems anūkams ir medicininė pagalba neįgaliam Oleksandrui bus lengviau prieinama Vilniuje. Čia šeima jau pusę metų nuomojasi butą. Vaikai lanko mokyklą.

Mažasis Oleksandras turi visą puokštę problemų. Vaikas visiškai negali kramtyti ir apskritai valgyti pats. Dėl to jį reikia maitinti bent penkiskart per dieną, o vienas maitinimas užtrunka iki valandos. Didžiąja dalimi tinka tik specialūs maisto produktai, kurių kaina kelis, o kartais ir keliolika kartų didesnė nei įprastų. Oleksandras taip pat turi įgimtą širdies ydą, jam paskirta operacija, po kurios bus reikalinga reabilitacija. Šalia visų sunkumų berniukui dar diagnozuotas ir autizmas.

Šeimai trūksta visų būtiniausių daiktų, pradedant patalyne, baigiant šiltesniais žieminiais rūbais. Reikia ir lavinamųjų žaislų, kurie palengvintų Oleksandro raidą.

Vaikų tėvai negalėjo ir nenorėjo išvykti iš Ukrainos, nes gina savo šalį. Su vaikais palaiko nuolatinį ryšį telefonu – šie kas rytą nerimastingai laukia žinios, ar jų tėvai išgyveno naktinius apšaudymus.