Andrijus labai mėgsta keliauti, todėl streso išvykti iš Ukrainos jam nebuvo – jis vis dar galvoja, kad išvyko tiesiog į kelionę. Mama sako, kad kai reikės grįžti į Ukrainą, Andriuša net nusimins, nes jam labai patinka Lietuvoje.

Andrijaus mama Liubovė Ukrainoje dirbo bibliotekos archyve, su statybiniais brėžiniais. Andrijus lankė neįgaliųjų dienos centrą. Liubovė yra vieniša mama ir Ukrainoje jie gyveno tik dviese, tiesa, turi ir šuniuką, kurį čia taip pat atsivežė.

Vasario 24 d. rytas prasidėjo ramiai. Suruošusi Andrijų į dienos centrą, Liubovė ruošėsi į darbą, tačiau staiga sulaukė vadovės skambučio. Ši pasakė į darbą neiti, nes prasidėjo bombardavimas. Nikolajevske, kur jie gyveno, anksčiau buvo karinis aerodromas, todėl šis miestas vienas iš pirmųjų buvo bombarduotas. Kiek Liubovei žinoma, jų namas vis dar stovi, tačiau į kaimyno namą už 100 metrų pataikė raketa, buvo apšaudyti kiti gyvenamieji namai. Iš Ukrainos nusprendė išvažiuoti praėjus mėnesiui nuo karo pradžios. Vis galvojo, kad rusų kariai pamatys, jog jų čia niekas nelaukia, ir pasitrauks patys… Tačiau taip nenutiko. Todėl teko iš rūsio tiesiog bėgti. Pavyko įsėsti į autobusą, kuriuo laimingai pasiekė Lietuvą.

Liubovė labai dėkinga Lietuvai ir jos žmonėms, atvykusi čia greitai rado būstą. Labiausiai šiuo metu moteris bijo, jog neturės kaip susimokėti už būstą ir komunalinius mokesčius. Iš pradžių būsto šeimininkai gavo kompensaciją už apgyvendinimą, tačiau kai jos nebegaus, Liubovė neturės kaip susimokėti. Liubovė dirbti labai nori – Raguvoje, kur šiuo metu ir gyvena, jai jau teko padirbėti valytoja, tačiau darbas buvo laikinas. Kito darbo šiame miestelyje rasti dar nepavyksta. Į Panevėžį autobusas važiuoja du kartus per dieną, tačiau laikas netinka, nes ryte reikia suruošti Andrijų į dienos centrą, o vėliau jį pasitikti grįžtantį. Šiek tiek daugiau finansų Liubovei padėtų jaustis stabiliau ir emociškai stipriau, nes šiandien mintys sukasi tik apie tai, kaip žiemą reikės susimokėti už būstą.