Sign in
Sign up
Ukrainian
Español
Italiano
Lietuvių
Ukrainian
Español
Italiano
Lietuviškai
Paramos gavėjas
Lietuvoje esančių šeimos narių skaičius
Šeimos narių su negalia skaičius
Ukrainoje gyveno
Atvyko į Lietuvą
Iki karo gyvenusi Odesoje, Viktorija ilgai nenorėjo palikti savo šalies. Tačiau kai jos gimtąjį miestą kone kasdien pradėjo daužyti Rusijos kariuomenės leidžiamos raketos, moteris nusprendė savo neįgaliam sūnui Artiomui ieškoti saugesnių namų.
Artiomui – šešeri. Autizmo sutrikimą turintį sūnų auginančiai Viktorijai tenka iš naujo dėliotis savo kasdienybę. Ukrainoje šeima turėjo namus, įprastus užsiėmimus, reguliarius vizitus pas gydytojus: neuropatologus, psichologus, logopedus ir kitus specialistus. Dabar, atvykus į Lietuvą, reikia viską pradėti iš pradžių.
Artiomas gali visą dieną prasėdėti kur nors kampe, taip ir nepakėlęs galvos, su niekuo nepabendravęs, net nepavalgęs. Berniukas nekalba, jam sudėtinga bendrauti su kitais vaikais, jis greitai susierzina, dažnai ūmiai reaguoja į aplinką – jam reikalinga speciali pagalba išmokti prisitaikyti prie gyvenimo tarp žmonių.
Viktorija sūnui ieško specialaus vaikų darželio, kuriame vaikas galėtų sulaukti atitinkamo kvalifikuotų specialistų dėmesio, taip pat reikia iš naujo surinkti specialistus, kurie galėtų padėti su vaiko reabilitacija. Nors šeima Lietuvoje sulaukia ir žmonių, ir valdžios institucijų paramos, kelias per biurokratines džiungles užtrunka.
Šiandien Viktorijos šeimai parama labiausiai reikalinga, kad padėtų užtikrinti pačius elementariausius pragyvenimo poreikius – susimokėti už maistą, už nuomojamą butą, komunalines paslaugas, Artiomo reabilitacijai būtinas priemones. Dėl sūnaus negalios Viktorija negali dirbti, o tėčio uždirbamo minimalaus atlyginimo visiems ypatingiems Artiomo poreikiams neužtenka.