Pasakojimą apie savo šeimą Iryna nori pradėti nuo didžiulės padėkos Lietuvai ir jos piliečiams, kurie nuo 2014 m. remia Ukrainą ir ypač palaiko dabar.

Iki 2022 m. vasario mėnesio Iryna turėjo mėgstamą darbą (pagal išsilavinimą yra istorikė), jaukų butą Dnipro mieste, kuriame buvo daug gėlių, virtuvę, kurioje mėgdavo gaminti įvairias gėrybes, ir saugumą. Bet visa tai dabar atrodo tarsi nuotraukos iš kito gyvenimo.

Iryna jau seniai išsiskyrusi ir sūnų (jam jau 27 m.) prižiūri viena. Jam nustatyta diagnozė – sudėtingas cerebrinis paralyžius, atsiradęs dėl traumos gimdymo metu. Prasidėjus karui, šeima ilgą laiką tikėjo, kad gali likti namuose ir pagal savo galimybes padėti tiems, kuriems yra dar blogiau. Tačiau sūnui Evhen nuo patiriamo streso prasidėjo komplikacijos – panikos priepuoliai, traukuliai. Kai kaukdavo oro pavojaus signalizacijos, šeima miegodavo siaurame koridoriuje, kur galėjo gulėti tik ant šono vienas šalia kito.

Evhen gydytojas patarė skubiai vykti į saugią vietą, todėl birželio pabaigoje Iryna su sūnumi atsidūrė Lietuvoje. Šeimą priglaudė Lietuvos neįgaliųjų draugija, kuriai jie yra ypač dėkingi. Tačiau kambariukas šeimai suteiktas tik iki vasaros pabaigos.

Šeima neseniai gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau dar neturi sveikatos draudimo. Todėl pagalba be galo reikalinga. Jei Evgen galėtų lankyti neįgaliųjų dienos centrą – Iryna galėtų dirbti ir susimokėti už būstą, kurio šiuo metu labai ieško, ir būtiniausias reikmes.

Iryna ir Evgen yra stiprūs dvasia ir kovotojai gyvenime. Tačiau kovotojams taip pat reikia pagalbos