Nuo gimimo aklas Artiomas dar kovoja ir su vėžiu. Išgyvenęs chemoterapiją, daugybę operacijų, kaulų čiulpų persodinimą, Artiomas kartu su mama Iryna bando kabintis į naują gyvenimą Lietuvoje. Nors klastinga liga atsitraukė, o su regėjimo negalia vaikinas išmoko susidraugauti, gydymui ir reabilitacijai reikalingos išlaidos vis dar suryja didžiąją dalį šeimos pajamų.
Iryna ir Artiomas niekada nebesugrįš į savo namus Pryluky miestelyje Černihivo srityje – jų anksčiau nuomotame bute jau gyvena pabėgėliai iš kitų Ukrainos regionų. Nuosavų namų šeima įpirkti taip ir nepajėgė - štai jau penkiolika metų visas šeimos pajamas suryja Artiomo liga.
Artiomas gimė aklas. Kaip ir daugelis gimusių su tokia negalia, vaikas greitai prisitaikė ir niekam neleido abejoti, kad vieno pojūčio netektis galėtų jam trukdyti mėgautis gyvenimu. Bet Artiomui paaugus, smogė vėžys. Liga progresavo žaibiškai, metastazės išplito į vidaus organus, pažeidė kaulus. Vaikinui teko iškęsti daugybę operacijų, chemoterapiją, kaulų čiulpų persodinimą. Tačiau Artiomas ir jo mama Iryna nepasidavė, ir vėžys atsitraukė. Surijo visas šeimos santaupas ir pajamas, sugriovė ne tik Artiomo, bet ir jo mamos sveikatą, bet atsitraukė. Dabar šeima daro viską, kad liga nesugrįžtų. O tai vis dar brangiai kainuoja.
Prasidėjus karui, Iryna iš savo namų Ukrainoje bėgti neskubėjo: moteris tikėjosi, kad karas – tai tik kažkoks politinis nesusipratimas, kuris ilgai trukti negali. Tikėjo, kad pasaulis neleis tokiam siaubui užtrukti ilgai. Bet bėgo savaitės, okupacinė kariuomenė naikino viską, kas pakliuvo po ranka, sprogdino ligonines, mokyklas, vaikų darželius ir gyvenamuosius rajonus, žudė moteris ir vaikus - ir šeima nusprendė bėgti.
Kartu su Artiomu ir jaunesne dukra Marina Iryna bėgo priešo apšaudomais evakuaciniais traukiniais, autobusais, ėjo pėsti. Laikinai prisiglaudę Lvive, vėliau Lenkijoje, balandžio pradžioje pasiekė Lietuvą. O Irynos gimtajame mieste dar ir dabar sproginėja okupacinės kariuomenės leidžiamos raketos.
Net ir įsikūrusi Lietuvoje, Iryna negali dirbti, nes jos visas laikas ir dėmesys reikalingas Artiomui. Ji su ašaromis akyse dėkoja Lietuvai už pagalbą, kurios sulaukė čia atvykusi. Artiomas jau lanko mokyklą, groja akordeonu, skaito akliesiems pritaikytas knygas, lanko reabilitaciją - didelę dalį sveikatos ir priežiūros paslaugų šeima gauna nemokamai. Tačiau pajamų vis tiek reikia. Transportas, specialios reabilitacinės priemonės, speciali priežiūra, maisto papildai, komunalinės paslaugos vis dar suryja praktiškai visas nedideles šeimos pajamas, todėl bet kokia pagalba yra labai laukiama.