Vasario 24 d. rytas prasidėjo įprastai – mama ruošė Aliną į mokyklą. Staiga telefonas ėmė drebėti nuo milžiniško skaičiaus žinučių su informacija apie sprogimus – artimieji ir pažįstami puolė rašyti, kad prasidėjo karas. Paskambino Olenos mama ir taip pat pranešė apie karą. Olena iš pradžių nepatikėjo, bet po to sulaukė ir skambučio iš mokyklos – buvo prašoma niekur neiti iš namų. Mieste kilo chaosas, žmonės iš parduotuvių ir vaistinių pirko viską, kas įmanoma.

Olena prisimena, kad kovo 1 d. prie jų namų pasirodė rusų kariai, ir ji su dukra 10 dienų sėdėjo namie visiškai neišeidamos į lauką. Tiesiai priešais jų namą okupantai užsiėmė teritoriją, į kurią atgabeno tankus, kitą karinę techniką, visur budėjo snaiperiai. Olenos broliui kartais pavykdavo ateiti ir atnešti maisto produktų. Olena prisimena, kaip pirmas keletą dienų niekur nebuvo duonos, ją iš įvairių likučių moteris kepė pati.

Padedamos savanorių, balandžio 16 d. Olena su dukra išvažiavo iš miesto. Po dviejų dienų jos jau buvo Kaune, kur jas pasitiko Olenos vyras, Alinos tėtis Andrejus.

Olenos ir Andrejaus dukra Alina turi vidutinio sunkumo protinį atsilikimą ir lėtinį inkstų nepakankamumą. Vienas inkstas Alinai buvo pašalintas, kai jai buvo vos du mėnesiai. Ji taip pat turi įgimtą apatinės galūnės sutrumpėjimą, dėl kurio tenka dėvėti specialią avalynę.

Alina – labai kukli ir draugiška mergaitė. Jai reikalinga nuolatinė priežiūra bei speciali medicininė įranga. Su visų mūsų pagalba šeimai pasirūpinti mergaite būtų kur kas lengviau.