Išvykti iš Bila Cerkvos Natalija nusprendė kovo 6 d. Jos dukra Marija serga cerebriniu paralyžiumi ir juda tik vežimėliu, tad prasidėjus bombardavimui, kaskart tempti ją laiptais į slėptuvę rūsyje buvo išties sunku. Visus dokumentus moteris buvo susiruošusi iš anksto, vos tik prasidėjus karui. Išvykdama pasiėmė ir sūnelius – aštuonerių Ivaną ir šešerių Dmytro. Jų tėtis liko namuose, prisideda prie teritorinės gynybos. Po 4 dienų kelionės autobusu šeima Lenkijos pasienyje gavo pasiūlymą vykti į Lietuvą. Sprendimą Natalija priėmė spontaniškai – mūsų šalyje anksčiau lankiusis nebuvo, neturi čia nei giminių, nei draugų. Jaučiasi labai dėkinga už priėmimą ir visą iki šiol suteiktą pagalbą.

Maša lanko specialiųjų poreikių turinčių vaikų grupę Druskininkų jaunimo užimtumo centre. Berniukai nuo rugsėjo 1-osios pradeda lankyti mokyklą, kuriai nuoširdžiai ruošiasi – mums vos įžengus pro duris, garsiai sušuko: „Sveiki!“ ir „Viskas gerai?“. Tačiau kartu su mokslo metų pradžia baigiasi ir galimybė gyventi viešbutyje, kuriame dabar glaudžiasi, todėl teks ieškoti nuomojamo būsto, o darbo Natalijai susirasti dar nepavyko. Viskam aprėpti diena tiesiog per trumpa.