Su tiesioginiais kariniais veiksmais šeima susidūrė jau pirmą karo dieną, tai buvo netikėta. Vos su keletu daiktų jie pasitraukė pas gimines šiek tiek į vakarus. Tikėjosi, kad netrukus vėl bus saugu ir galės grįžti namo. Deja, po kelių dienų buvo priversti judėti toliau ir po varginančios 5 dienų kelionės atsidūrė Lietuvoje. Klaipėdoje gavo butą, kurį pirmuosius mėnesius dalinai apmokėjo savivaldybė. Nuo rugsėjo mėnesio minėtos paramos nebelieka dėl to šeimai labai reikalinga finansinė parama.

O paramos visų pirma reikia Zacharui. Cerebriniu paralyžiumi sergantis vaikas reikalauja nuolatinio rūpesčio ir priežiūros, todėl dirbti gali tik tėtis Vadimas, kuris taip pat yra neįgalus. Vyrui atlikta širdies operacija, implantuotas dirbtinis vožtuvas. Dar Ukrainoje Zacharui buvo atliktos kelios operacijos – pašalinta katarakta, implantuotas klausos implantas. Šiandien berniukas jau girdi viena ausimi bei šiek tiek mato pasaulį. Mokosi jį pažinti, sustiprėti.

Zacharo tėvai labai jaudinasi, kad berniukas gali prarasti tuos įgūdžius, kuriuos sunkiu visų trijų darbu pavyko įgyti. Jam reikalinga pastovi reabilitacija ir užsiėmimai su specialistais – logopedu, kineziterapeutu, ergoterapeutu ir kt. Taip pat reikalingas lengvas neįgaliojo vežimėlis, kurio kaina apie 2000 Eur (šeima gyvena 4 aukšte, be lifto).

Klaipėdone berniukui skirta 40 valandų reabilitacijos per metus. Tai gerokai per mažai, net tam kad išvengtų regreso, jau nekalbant apie pažangą. Todėl reikalingi papildomi užsiėmimai su specialistais, kurių vienas kainuoja 20-30 eurų.