Šeima gyvenimu Lietuvoje nesiskundžia. Sako, kad nėra pratusi kalbėti apie savo problemas. Didžiausias rūpestis – sūnaus Mykhailo liga ir Ukrainoje likusi autizmu serganti dukra. Neseniai buvo dukros gimtadienis (suėjo 6 m.), o mama negalėjo dalyvauti, dėl to labai skaudu. Viena dukra (2 m.) eina į darželį, kita (7 m.) – rugsėjo mėn. pradės lankyti mokyklą. Jauniausiam sūnui – 5 mėn.

Khrystynos sūnus Mykhail – neįgalus. Jam diagnozuota inkstų nekrozė. Šiuo metu būklė sunki – nuo gegužės mėn. 3 kartus į savaitę daromos dializės, laukia inkstų transplantacijos, o dėl negalėjimo niekur eiti pažaisti ar pabendrauti su kitais vaikais – blogėja psichologinė vaiko būklė. Dializes Mykhailo perneša sunkiai – jį dažnai pykina, nepastovus kraujo spaudimas (tai per aukštas, tai per žemas).

Mykhail vaikystėje turėjo neurologinių sutrikimų, ištikdavo traukuliai. Ligos baigėsi, kai berniukui suėjo 3 m. Buvo kiek silpnesnės sveikatos, bet iš didelių nusiskundimų nebuvo. Kai dėl karo Ukrainoje Khrystyna su vaikais atvažiavo į Lietuvą, sūnus pradėjo skųstis dideliu nuovargiu ir skausmu kojose. Mama sako, kad būdavo atvejų, kai į jaunesniosios dukros vežimėlį tekdavo sodinti Mykhailo, nes jis jau nebepaeidavo. Po ilgų ligos paieškų, Kauno klinikose buvo nustatyta, kad vaiko inkstai praktiškai neveikia. Ligoninėje Mykhail gulėjo apie mėnesį, medikai ieškojo priežasties bei stengėsi atstatyti inkstų veiklą. Tačiau biopsija parodė, kad inkstų „užkurti“ nebeįmanoma. Inkstų nekrozė. Tuomet prasidėjo dializės. Priežastis taip ir liko neaiški – gali būti dėl streso, patirto kelionės į Lietuvą metu, dėl vaikystėje naudotų stiprių neurologinių vaistų. Specialūs poreikiai – vitaminai, organizmo stiprinimas, tinkama mityba. Mama siūlė savo inkstą, tačiau medikai nesutinka atlikti operacijos, nes ji turi mažamečių vaikų. Mykhailo tėtis dabar kariuomenėje, todėl inksto donorystė būtų problemiška.

Ukrainoje šeima gyveno įprastą gyvenimą, vyras dirbo, o Khrystyna pastaruosius metus augino vaikus.

Kadangi jie gyveno Dnepropetrovske, karas tuo metu jų tiesiogiai nepalietė, karo veiksmai prasidėjo kiek vėliau. Prasidėjus karui, po 2 savaičių gimė jauniausias sūnus, mama su vaikais dar palaukė iki kovo 25 ir nusprendė išvykti. Į Ukrainą grįžti neketina dėl Mykhailo sveikatos, tai būtų per sudėtinga ir per pavojinga.

Iš namų išvyko nežinodami kaip ir kur prisiglaus. Šeima keliavo autobusu, kas iš pradžių vaikams pasirodė visai įdomu – dairėsi per langus, o taip pat kartu važiavo ir daug kitų vaikų, buvo su kuo žaisti. Tačiau antrą kelionės parą visi vaikai jau verkė.

Khrystina sako, kad važiuodama galvojo, kad įsikurs Lietuvoje ir tada atsiveš autizmu sergančią dukrą. Tačiau, kai susirgo Mykhailo, to padaryti niekaip negali – prižiūrėti 5 mėn. kūdikį, sunkiai sergantį sūnų bei autizmu sergančią dukrą vienai yra neįmanoma.

Lietuvoje šeimą sutiko gerai, o šiuo metu gyvena socialiniame būste, nieko mokėti nereikia. Šiuo metu pagrindinis rūpestis – Mykhailo sveikata. Labai nusilpęs jo imunitetas, reikia vitaminų, papildų.