Šeima gyveno Ukrainoje, Poltavos srityje, Piriatin mieste. 5 vaikų mama Maryna praktiškai nedirbo, nes augindavo vaikus, o jos vyras Maksym dirbo. Tėvai turi 5 berniukus: Timofej, Matvej, Ilja, Gordej ir Bogdan.

Šeimos lemtingos dienos rytas prasidėjo nuo ankstyvo skambučio Maksymui. Jam paskambino draugas ir pranešė, kad prasidėjo karas. Šeima puolė rinkti, jų manymu, būtiniausius daiktus, nuvažiavo į parduotuvę nupirkti konservų, medikamentų, bet jau tuo momentu pasirinkimo buvo labai mažai. Žmonės panikavo.

Šeima pajudėjo iš savo miesto į Lvovą. Jų kelionė buvo labai ilga, nes daug kur buvo uždaryti keliai. Visur buvo įvesta komendanto valanda, kai nustatytu paros metu gatvėse ir kitose viešose vietose griežtai draudžiamas civilių asmenų judėjimas. Stipriai išvargus nuo kelionės, šeima neturėjo išeities ir buvo priversta sustoti pailsėti. Tačiau nakvoti nebuvo kur ir šeimai teko miegoti degalinės stovėjimo aikštelėje. Kai šeima atkeliavo prie Lenkijos sienos, jie 27 valandas sėdėjo mašinoje ir lauke eilėje. Jų kelionė baigėsi kovo 8 d. kai jie atvažiavo į Alytų.

Marynos ir Maksymo sūnus Timofejus turi labai stiprų regos sutrikimą – iš 100 % jis mato vos 8 %. Mokyklą jis lanko su jam paskirtu asistentu.

Didžiausias šeimos iššūkis – vaikų aprūpinimas ir išlaikymas. Jeigu kažko reikia vienam – tai reikia padauginti iš 5. Šeimoje dirba tik Maksym, nes Timofėjui reikalinga nuolatinė (24/7) priežiūra.