Šeima gyveno Nikolajeve, o pirmą karo dieną pabėgo į netoliese esantį Afanasevkos kaimą. Ten tikėjosi ramiai išlaukti karinių veiksmų pabaigos, tačiau frontas pasisuko jų link ir po apšaudymų bei keleto netoliese nugriaudėjusių sprogimų šeima pateko į rusų okupaciją. Dingo elektra, telefono ir interneto ryšys, buvo uždaryti keliai. Į pabaigą ėjo ir maistas, o į užgrobtą teritoriją nebuvo įleidžiami savanoriai. Sklido gandas, kad greitai neliks jokios galimybės išvykti, ir šeima ryžosi rizikingam žingsniui – bėgti, netoliese vis dar aidint šūviams. Laimei, viskas baigėsi gerai ir Irina su mama bei vaikais pasiekė Klaipėdą, kur juos sutiko Irinos vyras, vaikų tėtis.

Šeimoje auga du sūnūs, abu berniukai neįgalūs. Vyresnysis dėl akies nervo atrofijos nemato kairiąja akimi, ir, deja, negavus tinkamo gydymo, kyla rizika visiškai netekti regėjimo. Klaipėdoje reikiamos reabilitacijos rasti nepavyksta, dėl to pagalbos teks ieškoti toliau nuo gyvenamosios vietos. Jaunesniajam diagnozuotas autizmas.

Vaikams pradėjus eiti į mokyklą, Irina labai tikisi rasti darbą Klaipėdoje. Šeimai svarbiausia pasirūpinti berniukų sveikata.