Konstantsios šeima – tai mama, tėtis, dešimtmetė sesutė ir labradorė Aivi.

Konstantsia nors ir yra 13 metų mergaitė, tačiau jos priežiūra yra tarsi 7-8 mėnesių vaikučio. Ją reikia prausti, keisti sauskelnes, maitinti, vežti į lauką ir t.t. Atsipūsti mama Iryna gali tik tuomet, kai mergaitė žiūri filmukus. Jai labai patinka „Na palauk“ ir „Kempiniuko plačiakelnio“ nuotykiai. Kartais dešimtmetė sesuo Viktorija Konstantsiai rodo „Tik Tok“ vaizdelius. Mažoji labai myli savo neįgalią sesę. Ji visiškai nebijo žmonių su specialiaisiais poreikiais – Viktorija šią vasarą net savanoriavo Panevėžio specialiojoje mokykloje, vaikų su specialiaisiais poreikiais stovyklos metu.

Šeima Ukrainoje gyveno gan įprastą gyvenimą. Tėtis dirbo naudotos buitinės technikos parduotuvėje, sesutė lankė pradinę mokyklą, o mama Iryna su Konstantsia laiką leisdavo namuose, kur ūkiniame pastate mama buvo įsirengusi nedidelį manikiūro/pedikiūro kambarėlį. Kol vieną dieną tėtis pranešė, jog Ukrainoje įvesta karinė padėtis. Šeima santaupų neturėjo, tad Iryna pasiskolino pinigų iš draugės ir greitai prisipirko konservų, vandens, sausainių ir kitų produktų bei ėmėsi į rūsį tempti čiužinius bei patalynę. Po penkių dienų ėmė kaukti sirenos. Iš pradžių šeima puldavo į rūsį, tačiau ten buvo labai šalta ir tėvai nerimavo dėl vaikų sveikatos. Buvo nutarta plėvele apklijuoti namų langus ir ėmus kaukti sirenai tiesiog gultis ant žemės namuose. Galiausiai šeima nusprendė, kad Iryna su dukrelėmis turi išvykti iš Ukrainos dviem savaitėms. Tikėjosi, kad karas greitai nurims.

Kadaise Irynos sesuo atostogaudama susipažino su nuostabia šeima iš Panevėžio, su kuria ėmė bendrauti socialiniuose tinkluose. Taigi, buvo nutarta kad Iryna ir vyks į Lietuvą, kur ją pasitiks panevėžiečių šeima. Kovo 15 d. trijulė atvyko į Panevėžį, šeima juos priėmė, per keletą dienų surado seną ir labai prastos būklės butą, bet moterį viskas tenkino, nes juk tai kur kas geriau nei slėptis šaltame rūsyje. Apsitvarkyti butą ir gauti reikalingiausius baldus, indus šeimai labai padėjo buto šeimininkė bei Panevėžio specialiosios mokyklos–daugiafunkcinio centro, kur buvo priimta negalią turinti Konstantsia, direktorė ir kolektyvas. Iryna jaučiasi dėkinga sutiktiems geriems panevėžiečiams.

Iryna jau po poros savaičių susirado manikiūro specialistės darbą, mažoji dukrytė pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Deja, Iryna ilgai dirbti negali, nes turi prižiūrėti Konstatsią, kurią specialiosios mokyklos autobusas parveža 16 val.

Po kiek laiko pas šeimą atvyko ir Konstantsios tėtis. Pasirodo, vyrams, kurių šeimoje yra neįgalus vaikas buvo nuspręsta leisti išvykti iš Ukrainos. Šeima jaučiasi laiminga kartu, niekuo nesiskundžia, savarankiškai bando kurti savo gyvenimą iš naujo ir tiki, kad čia gali būti jų namai kol karas pasibaigs. O gal ir ilgiau.

Projekte paaukotus pinigus šeima išleistų neįgaliojo vežimėliui dideliais ratais įsigyti, kad mergaitė mokytųsi savarankiškai judėti. Taip pat Konstatsijai nuolatos labai reikalingos sauskelnės, drėgnos servetėlės, specialūs vitaminai. Atėjus rudeniui reikės naujų rūbų, šiltų batų. Dar Konstantsijai labai reikėtų vaikštynės su ratukais, nes mergaitė jau moka stovėti, o dabar dar pradeda mokytis vaikščioti.