Halina – vieniša mama, auginanti trylikos metų sūnų Pavlo ir dvylikametę dukrelę su negalia Haliną. Halinos negalia – gydytojų klaidos pasekmė. Per ilgai buvo delsiama daryti Cezario pjūvį ir mergaitė ėmė dusti, laimė jog išgyventi pavyko.

Vaikų tėtis negyvena kartu ir prie vaikų išlaikymo neprisideda, tik retkarčiais pabendrauja socialinių tinklų pagalba.

Šeima gyveno Yavolovski regione, S. Sviolnica kaime, nuosavame name, turėjo savo nedidelį ūkį: augino vištas, antis, triušius, keturis katinus ir du šunis. Patys sau darže užsiaugindavo daržovių, vaisių. Mama Halina negalėjo eiti į darbą, nes turėjo nuolatos prižiūrėti Haliną. Tad triūsė savo ūkyje ir visai neblogai gyveno. O tada prasidėjo karas. Šeima jau buvo įpratusi prie sirenų kaukimo, tačiau kai buvo susprogdintas kaimynystėje esantis poligonas ir dalis kaimo namų buvo apgriauti smūgio bangos, kai po langais ėmė tratėti šūviai, mama pasiėmė vaikus ir išėjo nežinodama kur. Pirmas planas buvo vykti į Lenkiją, bet kai jai buvo pasiūlyta su vaikais prisiglausti mokyklos sporto salėje su dar keliomis dešimtimis žmonių, moteris suprato, kad jos dukrelei tai nebus tinkama vieta. Ji sugalvojo vykti į Lietuvą. Taip šeima atvyko į Panevėžį.

Halina negali atsidžiaugti likimu, kuris ją suvedė su nuostabia būsto šeimininke. Moteris ne tik padėjo patogiai šeimai įsikurti, aprūpino visais būtiniausiais daiktais, bet net vežasi juos atostogauti. Šeima jau buvo prie Baltijos jūros, Birštone.

Dukra Halina be galo iškalbinga, nuovoki, turinti puikų humoro jausmą jauna panelė. Gyvendama Ukrainoje ji neturėjo galimybės lankytis specializuotoje mokykloje, mažai kur išvykdavo iš namų, todėl buvo labai kukli, nebendraujanti, uždara. Tik atvykus į Lietuvą, jau po 4 dienų mergaitė buvo priimta į Panevėžio specialiąją mokyklą- daugiafunkcinį centrą, kur akyse ėmė keistis. Nuolatinis bendravimas su kitais vaikais, auklėtojomis, mokyklos personalu mergaitei padėjo atsiskleisti. Halina susirado net draugę Aureliją, kuri gali bendrauti tik akimis, mirksėdama ir taip atsakydama į klausimus: taip arba ne. Ypač mergaitė susibičiuliavo su mokyklos autobuso vairuotoju Valdu, kuris veždamas vaikus iš namų į daugiafunkcinį centrą ir atgal, mergaitę pakalbina, pasakoja linksmas istorijas. Jeigu ne judėjimo negalia, Halina būtų be galo judri paauglė. Viso pokalbio metu ji nesiliovė čiauškėjusi, pasakojo vieną istoriją po kitos. Ji labai laiminga Lietuvoje. Jai be galo patinka būti gamtoje, stebėti jos grožį. Halina yra labai žingeidi, linksma, gražiai piešia.

Visgi didžiausia jos bėda – ji negali nei stovėti, nei vaikščioti. Mergaitei labai reikalinga fizioterapija, masažai. Tik specialūs pratimai, prižiūrint gydytojai ir nuolatiniai masažai neleidžia blogėti merginos sveikatos būklei.

Paaukotus pinigėlius šeima išleistų masažo kursui, kuris Halinai be galo reikalingas, o šeima jo įpirkti tiesiog neišgali.