Gimtajame Dnepro mieste liko Olgos vyresnioji dukra ir mama. Annos tėvai išsiskyrę, tėvas šeimai nepadeda. Tiesioginiai susirėmimai Dnepre nevyksta, tačiau periodiškai iš dangaus krinta bombos, šeima gyveno nuo vieno sirenos signalo iki kito. Tik laimingo atsitiktinumo dėka, dieną prieš specialaus neįgaliuosius gabenančio traukinio išvykimą, Olgai pavyko gauti Annai taip reikalingų vaistų ir jos galėjo išvykti.

Šiuo metu šeima gyvena Utenoje, bendrabutyje su kitomis pabėgėlių šeimomis. Sako čia gera, saugu ir tvarkinga. Kas mėnesį Annai reikia lankytis pas daktarus Vilniuje, jos mitybai reikia daug specialių maisto produktų pakaitalų, o visa tai sudaro didelę besibaigiančio šeimos biudžeto dalį.