Olga su neįgalia dukra Arina ir jos močiute Natalija išsigelbėjo nuo karo Ukrainoje, apsistojo Utenoje. Arinai jau septyneri, bet mergaitės vystymasis labai atsilieka – jį į pasaulį žvelgia trijų metų vaiko akimis, nekalba ir dažnai kenčia nuo stiprių galvos skausmų.
Arinai nuolat reikalinga priežiūra, net padariusi tam tikrą pažangą, mergaitė dažnai pamiršta įgytus gebėjimus, jai vis dar nuolat reikalingos sauskelnės. Visa laimė, kad Lietuvoje ji eina į specialią mokyklą, kur ją labai gerai prižiūri tinkami specialistai. Mergaitės tėtis liko Ukrainoje, savanoriauja. Mama Lietuvoje jau įsidarbino viename didžiųjų prekybos centrų.
Šeima gyvena bendrabutyje, viename nedideliame kambaryje su trimis lovomis, virtuve ir kitomis patalpomis dalinasi su dar šešiomis pabėgėlių šeimomis, gyvena draugiškai, dalinasi, palaiko vieni kitus. Kolkas dar liko šiek tiek santaupų ir už bendrabutį mokėti nereikia, tačiau ateitis atrodo labai miglotai.
Olga su šeima į Lietuvą atvyko simbolišku metu – tuomet kai čia buvo švenčiama nepriklausomybės atkūrimo diena. Didžiausia jų svajonė – kuo greičiau grįžti į gimtąją Ukrainą ir džiaugtis laisve.