Olena kartu su sunkia diabeto forma sergančiu sūnumi Artiomu ir dukra Valerija iš Rusijos kariuomenės okupuojamo gimtojo miesto ištrūko tik per stebuklą. Dabar moteris ieško būdų, kaip palengvinti sūnui nuolatinių injekcijų apkartintą kasdienybę.
Penkiolikmečiui Artiomui diena prasideda nuo insulino injekcijos. Pasibaigia irgi insulino injekcija. Dažniausiai per dieną Artiomui tenka badytis keturis, penkis ar net šešis kartus – sunkios formos diabetas neleidžia jaunuoliui gyventi pilnaverčio gyvenimo. Ir situacija blogėjai sulig kiekvienais metais. Nors Artiomas sulaukia pagalbos iš Lietuvos instituciją – nemokamai gauna didžiąją dalį reikalingų vaistų ir priemonių, šeima verčiasi sunkiai. „Dažnai tenka rinktis – ar pirkti vaistus, ar maistą, ar sumokėti už butą. Retai kada galime sau leisti ką nors daugiau,“ – sako Olena.
Olena pasakoja, kad okupacija jos šeimą užklupo staiga - visai netoli Rusijos sienos įsikūrusiame nedideliame Trostianec miestelyje niekas netikėjo, kad karas iš tikrųjų prasidės. Mūšis dėl miesto įsiliepsnojo pačią pirmąją karo dieną – nuolatos girdėjosi šūviai, sprogimai, pasirodė informacija apie gretimoje gyvenvietėje susprogdintą vaikų darželį ir žuvusius vaikus. O kitą naktį Olena pabudo ir pro langą pamatė per miestą važiuojančias okupacinės kariuomenės šarvuotos technikos kolonas. Ryte pasklido gandai, kad priešo kareiviai sušaudė iš miesto trauktis bandančių civilių mašinas. Ilgai dvejojusi, Olena susirinko vaikus bei būtiniausius daiktus, ir išvyko Lenkijos sienos link - vos spėjo prieš okupantams uždarant visus išvažiavimus iš miesto.
Nors po mėnesį trukusios okupacijos Olenos gimtasis miestelis jau išvaduotas, sugrįžti kol kas nėra kur. Daugelis namų susprogdinti, daugelis Olenos draugų – nužudyti okupantų, daugiau kaip pusė miesto gyventojų išsivažinėję po šalį ir po pasaulį.
Už gautą paramą Olena norėtų nupirkti sūnui insulino pompą, kuri vaikui leistų atsikvėpti nuo nuolatinių injekcijų. Taip pat reikia pagalbos ir mažajai Valerijai, kuriai progresuojanti akių liga reikalauja nuolatos pirkti vis naujus akinius. Nepakenktų ir šiek tiek didesnis šeimos biudžetas, kuris leistų artėjant žiemai bent šiek tiek palengvinti buitį. Be to Valerija pritrenkiančiai gražiai piešia, todėl Olena labai norėtų turėti finansinių galimybių leisti dukrą į dailės mokyklą.