Trylikametis Ivanas, arba – kaip jį vadina mama – Vania, labai mėgsta gaminti. Verda ryžius, troškina daržoves, netgi pats sau kepasi duoną. Kitaip jis negali – sunkios formos žarnyno liga jam leidžia valgyti vos kelis maisto produktus, o dieną pradėti ir pabaigti jis privalo nuo stiprių vaistų – kitaip vaiko kaskart laukia nepakeliami skausmai, operacijos ir sunki reabilitacija. Įsivaizduokite, kad maždaug kas mėnesį jus ištinka apendicito priepuolis – štai tokia yra Vanią kankinanti Krono liga.

Ligos priepuoliai Vaniai prasidėjo kai jam buvo penkeri – 2014-aisiais, kai į vaiko namus pirmą kartą atėjo karas. Tuomet Vanios ir Irynos šeima gyveno nedideliame miestelyje Donecko srityje, netoli Slaviansko. Šeima gyveno pasiturinčiai – turėjo nuosavą namą, automobilį, verslą.

Ir vieną dieną į jų miestelį atėjo „išvaduotojai“ iš Rusijos. Irynos ir Vanios namus susprogdino, verslą suniokojo, miestelį nušlavė nuo žemės paviršiaus. Šeima liko visiškai be nieko, buvo priversta bėgti į netoliese esantį Slavianską, kur bandė lipdyti gyvenimą iš naujo. Netrukus įtampos ir netekčių neatlaikė Irynos vyro ir Vanios tėčio širdis - ir jiedu liko vieni.

Šių metų vasarį, kai Ukrainoje prasidėjo naujas Rusijos agresijos etapas, Iryna su Vania ir vėl buvo priversti palikti savo namus. Okupantų artilerijos nuolatos apšaudomais evakuaciniais traukiniais šeima pasitraukė į Ukrainos vakarus, ir galiausiai pasiekė Lietuvą. Čia laikiną būstą surado Alytuje, kur jau buvo prisiglaudę Irynos giminaičiai.

Alytuje Iryna susirado darbą, tačiau vienai išlaikyti sergantį vaiką, mokėti už butą ir nuolatos augančius komunalinius mokesčius – labai sunku, pinigų užtenka arba butui, arba maistui, bet ne abiem kartu. Moteris sako, kad jie abu su Vania pasiryžę trečią kartą pradėti gyvenimą nuo nulio, tačiau pradžiai reikėtų dar šiek tiek pagalbos.