Membership tiers
Saldainis 1.00€ per month

Simboliškas paskatinimas reguliariai dalintis istorijos įdomybėmis

Subscribe
Kava 2.50€ per month

Kiek didesnis paskatinimas reguliariai dalintis istorijos įdomybėmis

Subscribe
Pyragaitis 5.00€ per month

Palaikote vieną didesnį istorijos įdomybių įrašą per mėnesį!

Subscribe
About me

𝙆𝙖𝙨 𝙩𝙖 𝙈𝙤𝙠𝙨𝙡𝙞𝙣𝙩𝙤𝙟𝙖 𝙐𝙜𝙣𝙚̇ 𝙞𝙧 𝙠𝙖̨ 𝙟𝙞 𝙫𝙚𝙞𝙠𝙞𝙖?

 

Esu Ugnė Marija Andrijauskaitė - istorikė, humanitarinių mokslų daktarė. Mano tyrimų ir interesų laukas - XX a. Lietuvos socialinė ir kultūros istorija, sakytinė istorija, mikroistorija. Ilgą laiką dirbau Vytauto Didžiojo universitete, tačiau ankštas akademinio pasaulio sienas iškeičiau į laisvai samdomos tyrėjos veiklą. Ilgainiui mano veiklos peržengė mokymą, dėstymą ir tyrinėjimą; prisidėdama prie seno termino mokslintoja(s) - mokslo žinių skleidėja(s) visuomenėje atgaivinimo, galiu nesunkiai tokią etiketę užsiklijuoti ir sau. Būdama mokslintoja, atlieku užsakomuosius istorijos tyrimus, skaitau paskaitas, rašau mokslo populiarinimo straipsnius.

 

Istorikai ir filosofai - tai žmonės, turintys gausybę įvairiausių žinių apie žmones ir pasaulį. Tam, kad būtum gera istorike, turi mokėti daug kalbų, nusimanyti sociologijoje, ekonomikoje, politikos moksluose. Esu tikras “žinių siurblys” - ne ką mažiau nusimanau ir mus supančioje lietuviškoje gamtoje bei populiariojoje kultūroje: apie Marvel filmus ir Star Treką galiu kalbėti ne ką mažiau ir taip pat aistringai kaip ir apie Kauno tarpukario architektūrą. Todėl labai džiaugiuosi galėdama visomis savo žiniomis pasidalinti su kitais.

 

Kviečiu prisidėti ir pavaišinti mane saldainiais, kava ar pyragaičiais - kad istorijos tyrinėjimai būtų skanesni ir smagesni. Už kiekvieną surinktą 50 EUR paruošiu ir paskelbsiu po naują tekstą savo rėmėjų bei skaitytojų pasirinkta ir nubalsuota tema!

 

Sekite mane FB

Skaitykite blog'ą

Posts
Mokslintoja Ugnė 2021-04-14 20:16

Koks istorijos supratimo, tyrimo ir aprašymo būdas man priimtinas?

2008 m. baigdama pirmąjį istorijos bakalauro studijų kursą Vilniaus universitete, parašiau šį tekstą atsiskaitymui. Spėkite, ar stipriai pasikeitė mano požiūris, ir kokias tyrimų kryptis bei temas rinkausi vėlesniais studijų metais?..

 

_________________________________________________________________________________________________


Istorija ir antropologija yra ganėtinai jaunos mokslo šakos, todėl jos kinta ir vystosi iki šiol. Pastaruoju metu tiek istorija, tiek antropologija iš humanitarinių mokslų pakraipos persiorientuoja į socalinę. Sumažėjo datų ir faktų aprašymo svarba, imta gilintis į istoriją nebe iš politinės ar ekonominės, bet iš socialinės perspektyvos. Mano manymu, tokia raida ir tyrimų objektų perorientavimas ne tik yra teigiamas, bet ir būtinas dalykas besivystant šiems mokslams.

 

Jau ankstesniais laikais buvo iškeltos problemos dėl istorinių ir antropologinių tyrimų objektyvumo, pabrėžiant ribą tarp “savas” ir “svetimas”, kai iš vakarietiškų kultūrų kilę tyrėjai aprašinėdavo tolimas, “egzotiškas” kultūras, taip pat tyrėjų angažuotumą ir tyrimų rezultatų galimą priklausomybę nuo esamos politinės situacijos ir kitų faktorių. Apskritai, iki atsirandant socialinės istorijos užuomazgoms, istorija, kaip mokslas apie žmogų, buvo tiriama iš įvairių perspektyvų, tačiau iš žmogaus – retai, ir tai tik paviršutiniškai. Istorija ar istorinis vyksmas dažnai buvo aprašoma kaip datų ir įvykių seka, giliau analizuojama iš politinės ar ekonominės perspektyvos. Vokiečių socialinės integralinės istorijos viena iš pagrindinių idėjų yra būtent ta, kad žmonės, jų veiksmai ir veiksmų padariniai yra jėga, keičianti visuomenės struktūras ir pačią istoriją. Todėl man priimtinesnis toks požiūris į istorinių tyrimų objektą. Lygiai taip pat ir šiuolaikiniai antropologiniai tyrimai, vykdomi tiek kažkur toli, tiek čia ir dabar, yra puikus mokslo raidos rezultatas. Buvo padaryta išvada, jog kad ir kaip stengiamasi padaryti tyrimus kuo objektyvesniais, tai yra visiškai neįvykdoma užduotis tyrėjams.

 

Man pačiai mąstant apie istoriją kaip apie žinias, taip pat kyla daug klausimų ir abejonių dėl istorijos objektyvumo: dėl tų, kas rašė istoriją ir kas rašė apie istoriją. Apie šias problemas kalbėsiu iš kelių perspektyvų: valstybinės politikos, socialinės padėties ir lyties.

Kaip bebūtų keista, daugeliui valstybei skelbiantis demokratinėmis, ar bent jau vaidinant demokratiją, vyraujanti valstybinė politika turi įtakos istoriniams tyrimams bei jų aprašymams, taip pat ir bendram istorijos suvokimui ir pateikimui visuomenei. Dėl sparčios globalizacijos migruojant įvairių valstybių piliečiams bei esant lengvesniam prieinamumui prie kitose valstybėse leidžiamos istorinės literatūros, žinant Lietuvoje priimtiną istorijos suvokimą, vis dažniau tenka susidurti su dažnai šokiruojančiais kitų valstybių istorijos suvokimais ir pateikimais. Kaip pavyzdžiais galima būtų pateikti Antrojo pasaulinio karo pradžios datavimą Kanadoje – anot kanadietiškų istorijos vadovėlių, būtent pasaulinis karas prasideda tik prasidėjus tiesioginiams kariniams veiksmams tarp pagrindinių valstybių-iniciatorių – SSRS ir Vokietijos. Taip pat Rusijoje karts nuo karto pasirodo publikacijų, neigiančių Lietuvos sovietinę okupaciją ar net Molotovo-Ribentropo pakto neteisėtumą; o štai Baltarusijoje per istorijos pamokas dėstoma, jog LDK branduolys buvęs tik Baltarusijos žemėse. Nors tokio masto istorijos suvokimo skirtumų egzistuoja daug mažiau, bet pavieniai asmenys vis dar karts nuo karto pateikia savitas ir prieštaringas istorinių įvykių interpretacijas.

 

Jau nekalbant apie vis dar egzistuojančius visuotinės istorijos suvokimo ir pateikimo skirtumus tarp skirtingų valstybių dėl politinių priežasčių, objektyvesni istoriniai tyrimai susiduria su didžiule problema tiek dėl istorinių šaltinių, tiek dėl istorijos tyrėjų aplinkos bei asmeninių savybių. Visų pirma, pačių seniausių laikų istorija ir jos tyrimų aprašymai rėmėsi ne itin didele šaltinių gausa. Nekalbant apie archeologinius tyrimus, rašytinių šaltinių analizė ne tik nesuteikia pakankamo kiekio žinių apie tyrinėjamas epochas, bet ir toli gražu neatspindi visų to laiko gyvenimo realijų. Rašytiniai šaltiniai, daugiausiai palikti valdovų ar šventikų (vėliau ir kitų asmenų grupių), atspindi buvusį gyvenimą tik iš valdovų ar šventikų pusės. Tai yra, kad ir koks rašytinis šaltinis, paliktas asmenų, priklaususių valdovų ar šventikų aplinkai, būtų nagrinėjamas, jis atspindėtų tik valdovų ar šventikų aplinką, arba valdovų ar šventikų aplinkos požiūrį į kitas socialines grupes. Todėl iš karto kyla klausimas, kaip stipriai galime pasikliauti tokiomis žiniomis? Kuo mažiau raštingi buvę žmonės, tuo sunkiau yra analizuoti ir įvertinti rastus rašytinius šaltinius bei pagal juos daryti išvadas apie rašytinių šaltinių nepalikusių socialinių grupių padėtį tyrinėjamo laikmečio visuomenėje, apie jų buitį, tarpusavio santykius bei santykius su kitomis socialinėmis grupėmis ir kitus svarbius dalykus.

 

Kitas aspektas – istorijos rašymas ir suvokimas iš lyčių perspektyvos. Dėl ilgą laiką egzistuojančios patriarchalinės santvarkos, istorija daugiausiai rašoma vyrų. Moterų, kaip atskiros socialinės grupės, istoriją taip pat yra sunku nešališkai tyrinėti dėl panašių priežasčių. Tiek valdžioje, tiek religijoje dominuojant vyrams, palikti rašytiniai šaltiniai vėlgi daugiausiai aprašo vyrų aplinką; daugiausia ankstyvesnių rašytinių šaltinių teikia informacijos apie moteris kaip apie žmonas-motinas; kitokią moterų padėtį visuomenėje išduoda įstatymai, kur yra išskirtos moterų laisvės, prievolės ir bausmės. Tačiau kitokių žinių visgi yra mažai. Viduramžiais moterys istoriniuose šaltiniuose dažnai aprašomos kaip raganos arba šventosios, tačiau šitokius aprašymus smarkai įtakoja religija, o be to, jie neatspindi apskritai visų moterų padėties. Rašant istoriją taip pat kyla objektyvumo problema, nes dažnai analizuojant ir interpretuojant rašytinius šaltinius didelę įtaką turi lyčių stereotipai, dėl kurių gali būtų iškraipyta istorinė realybė. Netgi tyrinėjant naujausiųjų laikų istoriją, kur nėra tokių didelių problemų dėl nedidelio šaltinių kiekio, aprašant tyrimus lyčių stereotipai taip pat gali įtakoti istorijos suvokimą ir pateikimą.

 

Taigi, didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į eksperimentinės etnografijos srovės antropologų iškeltą daugiabalsiškumo idėją, jog reprezentuojant tiriamą kultūrą, reikia pateikti ne dominuojančią nuomonę ar informaciją, bet daug ir įvairių nuomonių; tas pats turėtų būti taikytina ir istoriniams tyrimams. Taip pat šalia ilgą laiką svarbiausių ir didžiausio dėmesio sulaukusių įvairių struktūrų, imtas iškelti ir nestruktūruotumas, kaip ne ką mažiau svarbus sociokultūrinių ryšių darinys. Tai buvo tyrimų ir naujo požiūrio į kitokias bendruomenes, kuriose neegzistuoja mums įprastas struktūriškumas, pradžia, ir į tai turėtų būti kreipiamas dėmesys ir šiandien, kai jau egzistuoja daug tokių darinių, ir netgi randasi nauji; be to, anksčiau egzistavę tokiais ryšiais grįstos bendruomenės yra ganėtinai mažai ištirtos. 

 

Įveikus primityvoką istorijos suvokimą, jį vis keitė naujos istorijos prasmės ir pačios istorijos interpretacijos. Naujai atsiradę ir paplitę požiūriai į istoriją bei istorinių ir antropologinių tyrimų metodai yra vieni man labiausiai priimtinų iš visų, savo klestėjimo viršūnes pasiekusių praėjusiais amžiais ar tūkstantmečiais. Ir nepamirštant ankstesnių istorijos supratimo ir tyrimo būdų, kurie iki šiol sėkmingai pritaikomi moksle, didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į sąlyginai jaunas simbolinės ir postmodernios antropologijos bei socialinės istorijos idėjas.


0 likes
Mokslintoja Ugnė 2021-04-12 20:45

Medinio Kauno atminties saugotojai

Į Kauną iš Vilniaus atsikrausčiau beveik prieš dešimtį metų ir iškart susižavėjau miesto architektūra. Iš modernistinio centro vis dažniau nuklysdavau į Žaliakalnį, Vilijampolę ar Žemuosius Šančius, kur į akį krenta unikalūs Kauno medinukai: išpuoselėti arba, priešingai, aptriušę, išmarginti skirtingų šeimininkų remontų. Kiekvieno fasade matyti gyvybės ir gyvenimo ženklai. Spėliojau, kokias istorijas galėtų papasakoti jų gyventojai. Šią žiemą su jais susitikau.

 

Skaitykite - ką jie mums pasakakojo štai čia: 

https://nara.lt/lt/articles-lt/medinio-kauno-atminties-saugotojai


0 likes
Tips
Collected
5€
5€
10€
20€

or

amount
Tip - 0€
Goals
19€ / 50€ alltime pledges
Surinkus 50 EUR, parengsiu ir paskelbsiu istorijos mokslo populiarinimo straipsnį - ta tema, kurią pasiūlysite ir už kurią nubalsuosite jūs patys!
19€ / 100€ alltime pledges
Surinkus 100 EUR, parengsiu ir paskelbsiu naują istorijos mokslo populiarinimo straipsnį - ta tema, kurią pasiūlysite ir už kurią nubalsuosite jūs patys!